LTStraipsnyje analizuojamas diskursas kaip tam tikras socialinių, edukacinių reiškinių prasmės suvokimo bei kalbėjimo(-si) apie juos būdas. Jis suprantamas kaip refleksyvus atsakas į tą supratimą, kurį suformuoja šiuolaikinės kultūros vertybės ir jų kontekstualizuota socialinė-edukacinė tikrovė. Diskursas atskleidžiamas kaip naująjį edukacinį pažinimą konstruojantis socialinis, humanitarinis metodas, padedantis atsakyti į edukologijos mokslui esminius klausimus apie žinias ir žinojimą. Straipsnyje paaiškinama, kaip edukacinės paradigmos virsmo kontekste (nuo tradicinės į postmodernistinę) gali būti taikomos teorinės-filosofinės diskurso prieigų perspektyvos (socialinis konstruktyvizmas ir fenomenologija). Pateikiama kontekstualizuota diskurso sampratų įvairovė, klasifikacija, aprašomos diskurso analizės taikymo tradicijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Diskurso analizė; Diskurso teorija; Fenomenologija; Socialinis konstruktyvizmas; Discourse; Discourse analysis; Discourse theory; Phenomenology; Social constructivism.
ENThe article analyses discourse as a certain way of perceiving the meaning of social, educational phenomena and of speaking about them. It is understood as a reflexive response to that understanding which is formed by the values of modern culture and socioeducational reality contextualized by them. Discourse is disclosed as a social, humanitarian method that constructs educational cognition, which helps to answer the questions about knowledge and knowing that are essential to the science of education studies. The article explains how theoretical-philosophical perspectives of discourse approaches (social constructivism and phenomenology) can be applied in the context of the shift in educational paradigms (from traditional to postmodern). Contextualised diversity, classification of the concepts of discourse is presented; the traditions of applying the discourse analysis are described. [From the publication]