Lietuvos aukštuomenės lojalumo manifestacija Jekaterinos II paminklo atidengimo Vilniuje proga

LTPrieštaringai vertinami įvykiai užima svarbią vietą Lietuvos istorijoje. Vienas tokių įvykių, tiesa, dažniau prisimenamas lenkų istorikų, yra 1904 m. rugsėjo 10 d. Jekaterinos II paminklo atidengimas Vilniuje, Katedros aikštėje. Straipsnyje analizuojama politinė šio įvykio potekstė. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Šiaurės Vakarų krašte, dėl carinės politikos nuolaidų, aktyvėja bajorų kilmės žemvaldžių sluoksnis. Pradedama ieškoti galimybių apriboti arba panaikinti diskriminuojančius aukštuomenės luomą įsakus, galiojančius nuo XIX a. antrosios pusės. Naujo generalgubernatoriaus P. Sviatopolko-Mirskio politika krašto ir žemvaldžių atžvilgiu pasižymėjo supratingumu, tolerancija ir „liberalumu“. Rugsėjo 1 d. pasitarime pas generalgubernatorių žemvaldžių delegacija davė aiškiai suprasti, kad dalyvaus iškilmėse tikėdamiesi, kad pastarasis įvykdys pažadus ir lygiateisiškumas bus grąžintas. 1904 m. rugsėjo 10 d. Jekaterinos II paminklo Vilniuje atidengimo iškilmių politinė potekstė parodė valstybinės administracijos, atstovaujamos P. Sviatopolko-Mirskio, ir Šiaurės Vakarų krašto žemvaldžių politinius tikslus bei siekius. Lojalumą rodanti Lietuvos aukštuomenės dalis patikėjo P. Sviatopolko-Mirskio pažadais ir būtent todėl apsisprendė dalyvauti iškilmėse. 1905 m. gegužės 1 d. Ministrų komiteto potvarkio paskelbimas buvo nulemtas ne tik revoliucinių įvykių, bet ir svarios vidaus reikalų ministro P. Sviatopolko-Mirskio įtakos bei Šiaurės Vakarų krašto lojalistų pastangų, kurios išaiškėjo rugsėjo derybose su generalgubernatoriumi.

ENControversial events occupy an important place in the history of Lithuania. One of such events, which Polish historians more often recollect, is the unveiling of the monument of Catherine II on 10 September 1904 in the Cathedral Square in Vilnius. The article analyses the implication of this event. As the result of privileges provided by the Tsarist policy, the layer of land owners of noble origin became more active in the north-western region in the late 19th–early 20th c. New possibilities for limiting or repealing decrees of the second half of the 19th c. discriminating the nobility were sought for. The policy of the new Governor General P. Sviatopolk-Mirski was characterised with tolerance, comprehension and “liberality”. During a meeting at the Governor General’s on September 1, the delegation of land owners made it clear that they will participate in the solemn unveiling of the monument hoping that the Governor General will keep his word and their equal rights will be restored. The political implication of the solemn unveiling of the monument of Catherine II on 10 September 1904 in Vilnius demonstrated political aims and goals of the state administration represented by P. Sviatopolk-Mirski and landowners from the north-western region. In demonstrating its loyalty, part of the Lithuanian nobility confided in P. Sviatopolk-Mirski’s promises and decided to participate in the solemn ceremony. The announcement of a decree of 1 May 1905 of the Committee of Ministers was determined not only by revolutionary events, but also by the solid influence of Minister of Internal Affairs P. Sviatopolk-Mirski and efforts of loyalists of the north-western region, which became clear during the September negotiations with the Governor General.