Naujieji skoliniai ir jų atitikmenys

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNaujieji skoliniai ir jų atitikmenys
Kita antraštėNew Borrowings and Their Equivalents
AutoriaiGirčienė, Jurgita
LeidinyjeGimtasis žodis . 2006, nr. 6, p. 2-7
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTNaujieji skoliniai; Skolinių atitikmenys; Realijos
ENNew loanwords; Equivalents of loan words; Realia
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje aptariamos naujųjų skolinių radimosi lietuvių kalboje priežastys, apžvelgiamas norminimas, aprašomas naujųjų skolinių keitimo lietuviškais atitikmenimis mechanizmas, išsamiai nagrinėjami leksikos variantų konkurencijos polinkiai, vartosenos atranką lemiantys veiksniai. Visuomenės raidos lūžius lydi naujų žodžių, arba kitaip naujažodžių, srautas. Didesnę antrojo Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio naujažodžių dalį sudaro skoliniai. Dabartinis skolinimosi procesas, paprastai siejamas su didėjančia anglų kalbos, dabar iš esmės jau tapusios lingua franca, įtaka. Remiantis beveik penkių šimtmečių leksikos gryninimo tradicijomis, naujųjų skolinių plitimą lietuvių kalboje, kaip ir kai kuriose kitose Europos kalbose, stengiamasi riboti: dalis skolinių mėginama keisti lietuviškais atitikmenimis. Atitikmenų naujiesiems skoliniams tradiciškai ieškoma lietuvių kalbos leksikos fonde arba kuriami naujadarai: naujieji skoliniai gali būti keičiami įprastiniais lietuvių kalbos žodžiais, kartais (kiek) modifikavus jo reikšmę, iš tokių žodžių sudarytais keliažodžiais sudėtiniais pavadinimais, taip pat – naujai sukurtais žodžiais, pvz.: dribsniai, sausi pusryčiai, javainiai (miusliai). Vidutiniškai vienam skoliniui pasiūloma apie keturis atitikmenis, bet yra turinčiųjų dešimt ir daugiau lietuviškų dubletų. Kurį laiką vartosenoje gali konkuruoti skolinys ir keletas ar net keliolika jo atitikmenų. Leksikos variantų atranką lemia lingvistinių ir ekstralingvistinių veiksnių kompleksas: iš daugybės naujovių įsigali tos, kurios pasirodo visuomeniškai tikslingiausios, funkcionaliausios. [Iš leidinio]

ENThe article analyses reasons for the appearance of new borrowings in the Lithuanian language, reviews standardisation, describes the mechanism of substituting new borrowings with Lithuanian equivalents, and thoroughly analyses the competition of lexical variants and factors that determine the ones selected for use. Turning points in the development of society are marked with a stream of new words. Borrowings constitute a significant proportion of new words in the second period of Lithuania’s independence. The present borrowing process is usually related to the growing influence of English which has now become the lingua franca. 500-year traditions of purification of the lexicon have tried to limit the spread of borrowings in Lithuanian and some other European languages. Some borrowings are substituted with Lithuanian equivalents. Equivalents for new borrowings are traditionally looked for in the lexical fund of Lithuanian or new words are coined: new borrowings may be substituted with usual Lithuanian words with a (slightly) modified meaning, with composite names made of such words, and newly created words, e.g., dribsniai, sausi pusryčiai, javainiai (miusliai). On average four equivalents are suggested for one borrowing. However, there are some that have ten or more Lithuanian alternatives. The selection of lexical variants is determined by a range of linguistic and extra-linguistic factors: out of numerous new coinages only the ones that are socially purposeful and functional come into use.

ISSN0235-7151
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4694
Atnaujinta2018-12-17 11:46:34
Metrika Peržiūros: 13    Atsisiuntimai: 2