Rusas "Lietuvių kalbos žodyno" pasaulėvaizdyje

LTStraipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią tautybę ir įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose (dažniausiai XIX–XX a. mokslo, publicistikos bei grožinės literatūros kūriniuose) susiformavęs ruso pasaulėvaizdis. Žodyno empirinė medžiaga straipsnyje analizuojama semantinės analizės, aprašomuoju, interpretaciniu ir kognityvinės lingvistikos metodais. Išanalizavus apie 300 iliustracinių sakinių, kuriuose minimas etnonimas rusas, matyti, kad žodyno kontekste apie šią tautybę pateikiami: 1) objektyvūs, konkretūs istoriniai ir kiti faktai (dažniausiai iliustracijose iš įvairių rašytinių šaltinių), 2) atskirų žmonių santykio su šios tautybės asmenimis patirtys per konkrečius vaizdinius (iliustraciniuose sakiniuose iš lietuvių kalbos tarmių). Aiškėja tendencija, kad žodyno kontekste vengiama tiesaus, aiškaus kategorizavimo (neigiamai žodyno iliustracijose vertinami tik kai kurie rusų karių veiksmai ir lietuviams primesta rusų valdžia). Tokį palyginti atsargų požiūrį lėmė žodyno rašymo istorinės ir politinės aplinkybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodynai; Semantika; Iliustraciniai pavyzdžiai; Konceptai; Rusas; Dictionary; Semantics; Illustrative examples; Concepts; Russian.

ENThe article analyses what fragment of the concept of RUSSIAN comes to the fore in the illustrative sentences with the nationality rusas ‘Russian’, which are present in The Dictionary of the Lithuanian Language. The illustrations are especially important for the formation of the concept, as they record the attitude of the representatives of dialects from the whole of Lithuania towards this nationality and the worldview of the Russian shaped in various written sources (predominantly in scientific, publicist and fictional works of the 19th–20th centuries). The empirical material from the Dictionary is analysed using the semantic analysis, descriptive, interpretive and cognitive linguistics methods. The analysis of 300 illustrative sentences, which mention the ethnonym Russian, shows that in the context of the Dictionary this nationality is described in the following ways: 1) objective, specific historical and other facts (usually in the form of illustrations from various written sources); 2) experience of the relationship between individual persons and the persons of this nationality through specific images (in the form of illustrative sentences from Lithuanian dialects). A tendency of avoiding straight and clear categorization in the context of the Dictionary comes to light (only certain actions of Russian soldiers and the Russian rule imposed on Lithuanians are evaluated negatively in the illustrations of the Dictionary). Such a comparatively cautious approach was driven by the historical and political circumstances, which shaped the dictionary-making process. [From the publication]

• Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija / Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. 455 p.
• Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita 2013 metais / Vita Petrušauskaitė. Etniškumo studijos. 2013, Nr. 2, p. 180-191.
• Etninė tematika ir nepakantumas Lietuvos žiniasklaidoje : dienraščių analizė / Vida Beresnevičiūtė, Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2006, Nr.1, p. 19-44.
• Etninis nepakantumas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje : komentarai internete / Lina Auškalnienė. Etniškumo studijos. 2006, Nr.1, p. 45-58.
• Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2009, Nr. 1, p. 5-207.
• Etnonimų vartojimo lietuvių kalboje ir folklore ypatumai / Laima Anglickienė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2005, 9, p. 7-17.
• "Homo sovieticus": pilko ir pliko žmogaus portreto bruožai laisvėjančios Lietuvos spaudoje / Laima Venclauskienė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 143-162.
• Išmintis lietuvio pasaulėvaizdyje / Irena Smetonienė, Beatričė Ganusauskaitė. Problemos. 2019, t. 95, p. 130-143.
• Kaimyninių tautų atstovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje / Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Lietuvių kalba. 2010, 4, 1 pdf (8 p.).
• Kitas lietuvių prozoje / Dalia Cidzikaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. 233 p.
• Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore / Laima Anglickienė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 271 p., 4 iliustr. lap.
• Kitoks didžiojo "Lietuvių kalbos žodyno" skaitymas: Adalbertas Bezzenbergeris, "marios", "pamarys", "pamariškis" / Jolanta Zabarskaitė. Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai / sudarė Grasilda Blažienė, Nadežda Morozova, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Petro ofsetas, 2012. p. 239-271.
• Lietuva Antrajame pasauliniame kare / sudarė Arvydas Anušauskas, Česlovas Laurinavičius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 637 p.
• Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys / sudarė Edmundas Gimžauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 595 p.
• Lietuvių ir rusų požiūris vienų į kitus : kai kurie etnopsicholingvistinio tyrinėjimo rezultatai / Svetlana Ryžakova, Marija Zavjalova. Liaudies kultūra. 2004, Nr. 2, p. 17-27.
• Lietuvos spauda ir visuomenės nuostatos apie rusų, ukrainiečių bei baltarusių etnines grupes ir naujuosius imigrantus / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2012, Nr. 1/2, p. 71-102.
• Prototipų teorija ir semantika / Dainora Maumevičienė. Kalbų studijos. 2010, Nr. 17, p. 11-18.
• Regioniniai kalbų vartojimo Lietuvos miestuose ypatumai / Dovilė Krupickaitė, Viktorija Baranauskienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 23-53.
• Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė / Aloyzas Gudavičius. Res humanitariae. 2011, t. 10, p. 108-119.
• Rusija „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustraciniuose sakiniuose ir reikšmių apibrėžtyse / Aurelija Gritėnienė. Baltu filoloģija. 2020, t. 29, nr. 1.
• Rusų tapatumo sovietmečio Lietuvoje konstravimas: politika, gyventojų surašymai ir istorinė atmintis / Andrius Marcinkevičius. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 184-229, 391-392.
• Sąvokų "kalba", "tauta", "valstybė" plėtiniai jaunimo sąmonėje / Marius Smetona. Logos (Vilnius). 2018, 95, p. 177-184.
• Sovietinės cenzūros istoriografija : pagrindinės tyrimų kryptys ir cenzūros sampratos / Edita Sėdaitytė. Knygotyra. 2017, t. 69, p. 84-102.
• Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve 1918-2018 m : disertacija / Akvilė Naudžiūnienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 262 p.
• Tautosaka apie kitataučius : etnostereotipų ir siužetų migracija / Laima Anglickienė. Rytų Europos kultūra migracijos kontekste : tarpdalykiniai tyrimai / sudarė Irena Regina Merkienė. Vilnius: Versus aureus, 2007. P. 445-454.
• Tautovardžiai ir jų vediniai lietuvių kalbos žodynuose. Rusas, maskolius / Janina Švambarytė-Valužienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007. P. 391-401.
• Utenos apskrities Anykščių valsčiaus (1935–1937) helonimų motyvacija / Dalia Sviderskienė. Lituanistica. 2022, Nr. 1, p. 43-65.
• Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje / Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė. Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. 299 p.
• Vokietis „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje / Danutė Liutkevičienė. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (39 p.).
• Этнические образы и стереотипы : по результатам сравнительного исследования среди молодежи Латвии и Литвы (1999-2003 гг.) / Рыжакова С.И., Завьялова М.В. Москва : Институт этнологии и антропологии РАН, 2008. 165 p.