Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija
Alternative Title:
Great War in culture and in society: Lithuania and East Prussia
Publication Data:
Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2018.
Pages:
455 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Karo patirtys ir poveikis visuomenės konsolidacijai — Kaip buvo patirtas Didysis karas? — Tarnyba kariuomenėje — Karių ir civilių atsidūrimas nelaisvėje — Pabėgėlių priverstinės migracijos — Okupacinio režimo politika ir prievarta — Fiziniai ir materialūs karo nuostoliai — Atsinaujinimo prošvaistės — Patyrusiųjų karą organizavimasis — Bendrosios saviorganizacijos paskatos — Karo veteranų ir nukentėjusiųjų kare organizacijos — Pabėgėlių paramos organizacijos — Didžiojo karo prasmių paieškos ir patirčių sureikšminimas — Veikla siekiant nuostolių kompensavimo — Rytų Prūsija — Lietuva — Klaipėdos kraštas — Modernizuojantis karas: krašto atstatymas — Rytų Prūsija — Lietuva — Patyrusieji karą prisimena — Civilių susidūrimų su „priešu“ atminimas ir perteikimas — Tarnybos kare ir karo nelaisvės patirties perteikimas — Pabėgėlių patirčių perteikimas — Karo prasmių beieškant — Karo vieta vyraujančiame istorijos pasakojime: ar buvo patenkinti lūkesčiai? — Karo patirčių perteikimas simboliais — Karių kapai ir jų priežiūra: kieno rūpestis yra žuvusieji? — Atminimo manifestacijos: ko nepamiršti? — Didysis karas ir nacionalinė konsolidacija — Išvados — Šaltiniai ir literatūra — Summary — Asmenvardžių rodyklė — Buvusių Rytų Prūsijos vietovių, šiandien priklausančių Rusijai ir Lenkijai, pavadinimų lentelė.
Keywords:
LT
Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918; Lietuva; Klaipėdos kraštas; Rytų Prūsija; Karo nuostoliai; Pabėgėliai.
EN
World war, 1914-1918; Lithuania; Klaipeda region; East Prussia; War losses; Refugees.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTPirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus skiria viso labo keli dešimtmečiai, tačiau Antrojo karo atmintis daugelyje Europos visuomenių šiandien yra užgožusi Pirmojo reikšmę. Šia knyga bandoma tą reikšmę priminti, perkeliant skaitytoją į laikotarpį prieš 1939–1940 m., kai Pirmasis pasaulinis, arba Didysis, karas tebebuvo daugelio socialinių ir kultūrinių reiškinių matas. Monografija nėra tipiška Pirmojo pasaulinio karo istorija. Ja siekiama atskleisti, kaip šis karas buvo patirtas ir kaip vėliau sureikšmintas dviejose kaimyninėse visuomenėse: Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje. Pasirinkus tyrinėti šiuodu regionus, bandoma spręsti platesnį klausimą: kiek pagrįstas Europos žemyno dalijimas į tą dalį, kurioje Pirmasis pasaulinis karas tarpukariu buvo atmenamas, ir tą, kurioje jis esą buvo pamirštas. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo pritaikytas lyginamasis metodas tiriant vienodus, panašius ir skirtingus karo patyrimo ir jo vėlesnio sureikšminimo Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje aspektus. Ši - lyginamoji - perspektyva į Didžiojo karo reikšmę abiems visuomenėms ir įvairiems jos segmentams leido pažvelgti visai kitaip nei tyrinėtojų tai buvo daroma iki šiol. [Leidėjo anotacija]

ENAt the same time, in the mid-1930s, the cult of dead soldiers was strengthening in Lithuania (mainly through the activities of the Lithuanian-French Society and the Kariuomenės pirmūnų sąjunga), greater attention was paid to Lithuanians who died in the Great War, and the significance of their sacrifice was finally clearly recognised by the regime in 1937. All this undoubtedly testifies to the fact that, in spaces of public communication in Lithuania and East Prussia, different modes of attributing meanings to the Great War functioned over the entire interwar period. However, first, as is witnessed by the data presented in this book, the differences cannot be summarised into a simplified formula, by which the Great War in East Prussia was remembered’, and in Lithuania it was ‘forgotten’ or ‘overshadowed’. Second, more significant differences between Lithuania and East Prussia in the interwar period were manifested merely in the predominant narrative of the Great War and its meaning created and maintained by actors who through the narrative established the image of their status at the forefront ofsociety. Neither in East Prussia nor in Lithuania was there room in the predominant narratives of the war to reflect a number of war experiences which finally remained unheard. From that point of view, ‘oblivion’ finally affected war experience communities equally, which showed less, or no, enthusiasm to become involved in the trend to homogenise the interpretation of the meaning of the war, a trend due to which the narrative of the Great War and its consequences, which allegedly was important to all the nation, had to overshadow the differences in both stories and expectations based on individual experiences. [From the publication]

ISBN:
9789955189916
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/78289
Updated:
2020-12-01 11:34:08
Metrics:
Views: 58    Downloads: 2
Export: