Argumentavimas remiantis teisės tikslu: teorija ir Lietuvos teismų praktika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Argumentavimas remiantis teisės tikslu: teorija ir Lietuvos teismų praktika
In the Book:
Teisės viršenybės link / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius : Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2019. P. 141-160
Keywords:
LT
Teisėkūra. Teisės šaltiniai / Legislation. Sources of law; Teismai. Teismų praktika / Courts. Case-law.
Summary / Abstract:

LTTeisės aiškinimas yra neatskiriama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintos išimtinės teismo kompetencijos dalis. Vykdydami teisingumą teismai veikia kaip oficialūs teisės normų aiškintojai, kurių išaiškinimai ne tik lemia ginčo baigtį, bet ir per formuojamą teismų praktiką įpareigoja visuomenę. Atsižvelgiant į tai savaime suprantama, kad teisės teorijoje ir teisinių institucijų praktinėje veikloje nuolat kyla daugybė su teismo atliekamu teisės aiškinimu susijusių klausimų: kokiais būdais (metodais) teismai turėtų nustatyti teisinio reguliavimo turinį, kokiais šaltiniais jie gali remtis aiškindami teisę, koks teisėjo vaidmuo ir diskrecija nustatant neapibrėžto turinio teisės normų prasmę, ar teisingumo vykdymas yra tik įstatymų leidėjo sukurtos teisės normos taikymas konkrečiam atvejui, ar tai privalo būti kas nors daugiau, pavyzdžiui, teisės principų, vertybių ieškojimas ir gynimas, teisinio reguliavimo tikslų įgyvendinimas ir pan. Skiriami įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, įstatymų leidėjo ketinimo, teleologinis (įstatymo tikslo), bendrųjų teisės principų, precedentinis, lyginamasis, loginis. Kartu kyla poreikis tirti jų turinį, paskirtį, taikymo taisykles ir ypatumus, privalumus bei trūkumus, taikymo ribas ir derinimo būdus. Neblėstantį tokio pobūdžio tyrimų aktualumą patvirtina tai, kad su teisės aiškinimo problemomis susiję klausimai sulaukia nemažai dėmesio Lietuvos teisės moksle: buvo tiriama teisės aiškinimo samprata, tikslai, reikšmė ir funkcijos, teisės aiškintojo diskrecijos apimties problemos, teisės šaltinių, kuriais leistina remtis aiškinant teisę, klausimai. Ypač daug dėmesio skirta teisės aiškinimui remiantis teisės principais.Tęsiant tokio pobūdžio darbus, šiame straipsnyje pasirinkta plačiau nagrinėti argumentavimą, pagrįstą aiškinamos teisės normos, teisinio reguliavimo ar teisės tikslais. Atsižvelgiant į tai šio tyrimo objektas – "tikslinis“ teisės aiškinimas: teleologinis ir įstatymų leidėjo ketinimo teisės aiškinimo metodai. Tyrimo tikslas yra atskleisti ir pabrėžti šių teisės aiškinimo būdų (teleologinio ir įstatymų leidėjo ketinimo) sampratas, pagrindinius bruožus ir ypatumus, taip pat ištirti kai kuriuos jų realaus taikymo Lietuvos teismų praktikoje pavyzdžius bei tendencijas. Paminėtina, kad šiame straipsnyje nagrinėjamas teisinio reguliavimo (ar plačiau – teisės) tikslu pagrįstas argumentavimas nėra nauja tema Lietuvos teisės mokslininkų darbuose: yra darbų, kuriuose atskleidžiami teleologinis ir (ar) įstatymų leidėjo ketinimo teisės aiškinimo metodai ir pateikiama teorinio mokslinio pobūdžio žinių apie juos. [Iš straipsnio, p. 141-142]Reikšminiai žodžiai: Argumentavimas; Teisinis reguliavimas; Lietuvos teismų praktika.

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/93052
Updated:
2022-01-06 16:08:56
Metrics:
Views: 209    Downloads: 45
Export: