Tradicinių kalendorinių švenčių semantika

LTEtnologijos studijoje tyrinėjami tradicinio papročių kalendoriaus semantiniai bruožai. Joje nagrinėjamos lietuvių tradicinės šventės, papročiai ir kalendorinės sistemos, suformuotos pagal dangaus šviesulių judėjimo dėsningumų liaudišką suvokimą. Monografijoje brėžiami baltų kalendoriaus raidos metmenys. Apžvelgiamos pilno metų rato šventės, tiek išlikusios gyvajame kaimo kultūros pavelde, tiek žinomos iš istoriografinių šaltinių. Aprašomi runų rašmenų mediniai kalendoriai, – daiktiniai kalendorinės sistemos kaitos įrodymai. Lietuvių kultūros pavelde, kalendoriniuose papročiuose išskiriami archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktai ir vėlesni žemdirbių Saulės kalendoriaus ciklai. Tyrinėjant kalendorinių papročių turinį, pastebimas jų dvilypumas. Ypač didžiųjų švenčių, trunkančių dvi ar daugiau dienas: pirmoji – bažnyčios lankymas, kitos krikščioniškos priedermės, antroji – agrarinės magijos ir galvijų globos veiksmai. Kiekviename Lietuvos regione žemdirbystės papročiai yra kiek skirtingi. Čia įtakos galėjo turėti net ir labai tolimas papročių paveldas. Autorius juos analizuoja struktūriškai ir semantiškai. Pirmoje knygos dalyje „Mėnulio kalendoriaus paveldas“ tyrinėjami su mėnuliu susiję papročiai, tikėjimai ir archajiško kalendoriaus reliktai. Antroji dalis „Žemdirbiškas saulės kalendorius“ skirta kalendorinių švenčių tyrimui. Trečioje dalyje „Kalendorinių stebėjimų metodai ir įrenginiai“ nagrinėjamos kalendorinės sistemos, paremtos primityviais astronominiais stebėjimais. Ketvirtoje dalyje „Lietuviškais žvaigždžių vardynas“ aptariamas lietuviškasis astronomijos pažinimas.Reikšminiai žodžiai: Astronomija; Kalendorius; Mėnulio kalendorius; Mėnulis; Saulė; Senoji religija; Tikėjimai; Tradicinės kalendorinės šventės; Šventės; Žvaigždės; Astronomy; Beliefs; Calendar; Festivals; Moon; Moon calendar; Old religion; Stars; Sun; Traditional calendar customs.

ENThe ethnological study analyses semantic features of the traditional calendar of customs. It analyses traditional Lithuanian holidays, customs and calendar systems formed according to the folk perception of the regularity of the movement of the celestial bodies. The monograph outlines the development of the Baltic calendar. The festivals of the full circle of the year, which have survived in the legacy of the rural culture or are known from historiographical sources, are reviewed. Wooden calendars of the Runic alphabet are described. Relics of the Archaic moon calendar and farmers’ cycles of the Sun calendar are highlighted in the cultural legacy of Lithuania. When analysing the content of calendar customs, the author observes their duality. Farmers’ customs slightly differ in each region of Lithuania. This could be even influenced by a very remote legacy of customs. The author analyses that in a structural and semantic manner. In the first part of the book “The Legacy of the Moon Calendar” he analyses customs, beliefs and relics of the archaic calendar related to the moon. The second part “Farmers’ Calendar of the Sun” deals with the research of holidays. The third part “Methods and Equipment of Calendar Observations” analyses calendar systems based on primitive astronomic observations. The forth part “Lithuanian Names of Stars” discusses the perception of Lithuanian astronomy.