Lokalus etnografinis jaunimo tapatumas XIX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje Lietuvoje : kultūros elementų savastis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lokalus etnografinis jaunimo tapatumas XIX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje Lietuvoje: kultūros elementų savastis
Alternative Title:
Lokalus etnografinis jaunimo tapatumas XXI a. pradžioje Lietuvoje: kultūros elementų savastis
In the Journal:
Lituanistica. 2008, Nr. 2, p. 69-81
Keywords:
LT
19 amžius; Kultūra / Culture; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity.
Summary / Abstract:

LTRemiantis 2004-2006 m. atliktais studentų lokalaus tapatumo tyrimais, straipsnyje siekiama nustatyti, kokius kultūros elementus jaunimas sieja su etnografiniu tapatumu bei išsiaiškinti priklausomybės etnografinei grupei svarbą jaunimui. Atlikus tyrimą padarytos šios išvados: jaunimo manymu, šiuo metu etnografines grupes labiausiai išskiriantys kultūros elementai yra: kalba (tarmės, patarmės), "istorinė atmintis", tradicijos ir "etnografinis charakteris". Visose etnografinėse grupėse tarmę jaunimas laiko svarbiausiu (kartais vieninteliu) kultūros elementu skiriančiu etnografines sritis vieną nuo kitos. Konstruojant etnografinį tapatumą "istorinė atmintis" reikšmingiausia žemaičiams, o kitose etnografinėse grupėse ji nevaidina svarbaus vaidmens. Dažniausiai pateikiamas selektyvus, mitologizuotas istorijos vaizdas. Jaunimo manymu, iki mūsų dienų išliko labai nedaug etnografinių gyvenimo būdo skirtumų. Buvo minimi tokie kultūros elementai, kaip skirtingi žemaičių ir aukštaičių mitybos įpročiai, dzūkų pomėgis grybauti, dainuoti ir pan. Tradicinės šventės, jaunimo manymu, jau dalinai arba visiškai praradusios etnografinius savitumus, todėl negali tinkamai reprezentuoti etnografinės srities. Daugelis respondentų "etnografinį charakterį" laikė realiai egzistuojančiu lokalios kultūros elementu. Jaunimo tarpe etnografinis tapatumas nesuvokiamas kaip reikšmingas, jiems nėra svarbu priklausymas etnografinei grupei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lokalinė kultūra; Etninis tapatumas; Kultūros elementai; Kultūros savastis; Local culture; Ethnic identity; Culture elements; Culture significance.

ENThe article discusses the role of the criteria of culture while constructing youth ethnographic-local identities. The world outlook of young people of the 21st century concerning the importance of identification with an ethnographic group is overviewed. The following conclusions have been drawn: according to youth, the most differentiating elements of culture are language (dialects), "historical memory", traditions and the "ethnographic character". In all ethnographic groups youth considers dialect to be the most significant (sometimes the only) element of culture which differentiates one ethnographic field from another. For the construction of ethnographic identity, "historical memory" is the most important to the Samogitian community, whereas in other communities it does not play such an important role. Most often an overview of selective, mythological history is displayed. As youth puts it, there are few life style ethnographic differences nowadays. Such culture elements as different eating habits of Samogitians and Aukštaičiai, hobbies of singing and picking mushrooms of Dzūkai, etc., traditional festivities, in youth's opinion, partially or completely have lost their ethnographic peculiarities and are unable to represent an ethnographic originality. For the majority of youth (60%), dependence to an ethnographic group is unimportant. This lack of the significance of ethnographic identity, a decrease of its prestige might lead to its extinction. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13251
Updated:
2018-12-17 12:11:16
Metrics:
Views: 60    Downloads: 9
Export: