Lietuvės nuotakos simboliai Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX–XX a.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvės nuotakos simboliai Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX–XX a
In the Journal:
Lituanistica. 2002, Nr.4, p. 69-97
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
lietuvė nuotakos simboliai; Europos šalys.
EN
symbols of Lithuanian bride; European countries.
Summary / Abstract:

LTNuotakos rūbas - vienas iš pagrindinių vestuvinių simbolių - XIX a. atliko ne tik socialinę, estetinę, bet ir apsauginę, maginę funkcijas. Straipsnyje nagrinėjama lietuvių nuotakų rūbų ir su jais susijusių simbolinių veiksmų kaita lietuvių nuotakų simbolių dinamika XIX a. - XX a. ir lyginama su kitų Europos XIX a. - XX a. pr. nuotakų simbolių ir jų prasmių aiškinimais. Nuotakos rūbai kaip simbolis išreiškė tris pagrindinius momentus: 1) merginos išskirtinumą, ypatingą jos padėtį; 2) jos pereinamą, laikiną būseną ir 3) tapimo moterimi faktą. Lietuvių, kaip ir rusų, lenkų, sorbų, austrų, vokiečių, italų kaimuose nuotaka XIX a. paprastai rengėsi tuo metu dėvėtais iškilmingais drabužiais, o išskirtiniu jos atributu buvo galvos papuošimai, vyravusios tam tikros drabužių spalvos, kiti specialūs atributai. Kitose kalbamose Europos šalyse nuotakos rengėsi arba madingais drabužiais, arba specialia vestuvine apranga. XX a. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nuotakos išskirtinumą rodė balta iškilminga suknelė. XIX a. lietuvių nuotakų galvos papuošimai buvo kaip ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Farerų, Britų salynų gyventojų, sorbų, iš dalies ir čekų santūresni, ne tokie prabangūs ir dideli kaip skandinavų, prancūzų, olandų, belgų, rusų, lenkų, ukrainiečių. Išskirtinis lietuvių atributas buvo rūtų vainikas, kuris dar buvo būdingas sorbų nuotakoms. Rozmarinas laikytas vestuviniu augalu Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, kurį XIX a. pab. keitė mirta. [Iš leidinio]

ENIn the 19th century the bridal clothes, i. e. one of the main symbols of wedding, performed not only a social and aesthetical, but also a protective and magic functions. The article analyzes the development of Lithuanian bridal clothes and the related symbolic actions and the dynamics of Lithuanian bridal symbols in the 19th – 20th century and the said aspects are compared with the explanations of the bridal symbols of other European countries in the 19th – beginning of the 20th century and their meanings. As a symbol bridal clothes expressed the following three main moments: 1) the exclusive status of the bride; 2) the bride’s transitory state and 3) the fact of the bride’s becoming a woman. In Lithuanian, as in Russian, Polish, Serbian, Austrian, German and Italian villages, the brides in the 19th century were usually dressed in pompous clothes, and the exclusive attribute of the bride was her head decorations, certain colours of clothes and other special attributes. In other European countries brides were dressed either in fashionable clothes or in special bridal clothes. In the 20th century Lithuania, as in other countries, the exclusiveness of the bride was shown by her white pompous dress. The head decorations of Lithuanian brides of the 19th century were the same as in Germany, Switzerland and Austria as compared to those worn in the British Isles, the Faroe Islands, Serbia and Czechia, which were more temperate, not as lavish and large as those, worn by brides in Scandinavia, France, the Netherlands, Belgium, Russia, Poland and the Ukraine. The exclusive Lithuanian attribute was the rue wreath, which was also characteristic of Serbian brides. Rosemary was considered a bridal plant in Germany, Austria, Switzerland and Czechia, in which, at the end of the 19th century, rosemary was replaced by myrtle.

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13177
Updated:
2018-12-17 11:01:14
Metrics:
Views: 24    Downloads: 3
Export: