Erdvinės lietuvių tautinio stiliaus politikos projekcijos 1918-1939 m.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Erdvinės lietuvių tautinio stiliaus politikos projekcijos 1918-1939 m
Alternative Title:
National style: spatial projections of the national policy in Lithuania (1918-1939)
In the Journal:
Meno istorija ir kritika [MIK] [Art History & Criticism]. 2008, 4, p. 35-48
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
architektūros istorija; tautinis stilius; tautinis identitetas; tarpukaris.
EN
national style; national identity; interwar period.
Summary / Abstract:

LTTarpukaris Lietuvos architektūrai svarbus ne tik savitais XX a. I pusės paveldo bruožais, bet ir žymi moderniosios architektūrologijos ištakas. Tautinis stilius buvo vienas kertinių akmenų, apjungęs kelias tarpukario architektų kartas. Pamatinis uždavinys - identiteto pojūtis erdvinėje plotmėje, sutampa su bendraisiais jaunos valstybės kultūros politikos tikslais. III deš. tai pasireiškė ne tik kaip būdų sukurti savitą Lietuvos architektūrinį veidą paieška, bet ir kaip siekis simboliškai atsiskirti nuo carinės Rusijos praeities. Lietuviškam formos įprasminimui pasitelkta etninės architektūros ir meno pavyzdžiai ir neobaroko stilistika. IV deš. architektūros tautiškumo paieškos peržengė primityvias liaudies drožybos kopijavimo ribas. Vietinis architektūros pobūdis, vis dažniau sietas su laisva meno dvasios raiška, psichologinio charakterio, kraštovaizdžio įtaka, persipina su moderniuoju pasauliu. Įdomu, kad šių principų ieškota tiek architektūrinėse formose, tiek urbanistiniu lygmeniu. Nors tautinio stiliaus architektūra buvo svarbi naujai susikūrusios valstybės identiteto kūrimo priemonė, turėjusi virsti pozityviu, tautinę savimonę puoselėjančiu, kultūros reiškiniu, šios idėjos lengviau sau kelią rado tik teorinėse diskusijose. Praktikoje teoriniai sumanymai retai kada pasižymėjo reikšmingesniais architektūriniais sprendimais. Išskirtinė architektūrinė ar urbanistinė kokybė būdinga tik statiniams, kurie statyti kaip paminklai. Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo muziejus reprezentuoja tiek politines to laikotarpio aspiracijas, tiek architektūrinius pasiekimus.

ENThe main objective of the article is to overlook the theories of national identity during the period of Lithuanian independence (1918-1939). The paper suggests that the so-called "national style" was among the core dimensions of Lithuanian cultural policy, which was intended to strengthen the feeling of independence after the liberation from the tsarist Russia. Despite the short period in time and quite integral political basement, one can distinguish a certain variety in theories and ways of expression of national identity in spatial terms. The first decade can be related with two principal approaches. The most popular way was to get one's inspiration from forms of vernacular (rural) dwelling. Traditional silhouette, layout and woodcarving were among the essential elements of the "national style", which was intended as an appropriate style for rural settlers as well as for a wide range of public representational buildings. Another source of inspiration was Baroque style with soft lines supposed to resemble the natural surroundings of Lithuanian landscape. Baroque was also a reference to Vilnius, the historical capital of Lithuania. During the 1930's, understanding of the "national style" gradually changed towards more sophisticated tendencies. The task was to involve the progress of modernization and to preserve the national character of forms and urban structure simultaneously. In the theoretical plane, we can find ideas quite close to regionalism, suggesting to examine the national aspects of psychology and also to cherish the respect towards the natural environment.However, the ideas put on the paper distinguished with quite utopian character. The possibilities to achieve the feeling of national identity in space through the monuments were much wider. Exceptional architectural and urban expressiveness was attained in such buildings as the Resurrection church (intended to be a monument for independence) and also the Museum of Vytautas the Great (intended to commemorate the 500th anniversary of the Grand Duke's death) in Kaunas. In sum, it should be noted that ideas of national identity as well as expression of relationship between politics and architecture are among the cornerstones of modern Lithuanian architectural theory. [From the publication]

ISSN:
1822-4555; 1822-4547
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14660
Updated:
2018-12-17 11:41:11
Metrics:
Views: 34    Downloads: 6
Export: