Русский мир Каунаса : культурное общество в 1918-1940 гг.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Русский мир Каунаса : культурное общество в 1918-1940 гг
Alternative Title:
Rusiškasis Kauno pasaulis : kultūrinė aplinka 1918-1940 metais
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2003, t. 34, p. 145-177. Lietuvos tautinės mažumos: lenkai, rusai, žydai
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
1918-1940; Aleksandras Tyminskis; Gimnazija Kaune; Kaunas; Lietuvių ir rusų santykiai; Lietuvos rusų bendruomenė; Nepriklausoma Lietuva; Rusai Lietuvoje; Rusų indėlis į Lietuvos kultūrą; Rusų kultūra; Rusų tautinė mažuma; Tautiniai santykiai; Tautinės mažumos; Visuomeninės organizacijos
EN
1918-1940; Aleksandras Tyminskis; Gymnasium in Kaunas; Independent Lithuania; Kaunas; Lithuanian-Russian relations, Russians in Lithuania; National minorities; National relations; Public organizations; Rusian minority; Russian contribution to Lithuanian culture; Russian culture; Russian minority in Linthuania
Summary / Abstract:

LTRusų bendruomenės gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje buvo savitas ir skyrėsi nuo rusų senbuvių ir emigrantų būklės kaimyninėse šalyse. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai visuomeninė veikla Rusijoje kone sustingo, rusų kultūrinis judėjimas Lietuvoje tebebuvo gajus, palaikomas lietuvių ir kitų tautybių gyventojų. Pо Spalio perversmo Lietuvoje atsiradę rusų emigrantai sunkiai pritapo prie vietos gyventojų, nors bendraudami lietuvių, rusų, lenkų, žydų kalbomis, galėjo laisvai įsiterpti į įvairius visuomeninės veiklos barus. Trečiajame dešimtmetyje prasidėjo natūrali rusų kultūros asimiliacija Lietuvoje. Nepriklausomoje Lietuvoje inteligentijai buvo privalu mokėti valstybės kalbą. Rusų jaunimas lengvai išmokdavo lietuviškai vyriausybės organizuojamuose kursuose, mokyklose, gimnazijose. Politinės organizacijos nebuvo itin veiklios. Saviti Kauno rusų pasaulio bruožai išryškėjo trečiojo dešimtmečio pabaigoje. 1930 metais imta rūpintis tautinės savimonės sustiprinimu. Pamažu visos organizacijos įgijo nacionalinį atspalvį, tačiau rusai buvo mažai organizuoti, nors visą laiką turėjo savų periodinių leidinių. Rusų emigrantai, akademinio mokslo kūrėjai Levas Karsavinas, Vosylius Sezemanas, Mykolas Banevičius ir kiti išliko Vytauto Didžiojo universiteto istorijoje-jų minčių konceptualumą bei laisvę patikrino neklystantis laikas. Rusų kūrybinė inteligentija turtino įvairiakalbę Lietuvos visuomenę savąja patirtimi, aktoriai, stenografai, baleto šokėjai solidžiai prezentavo Valstybės teatrą. Tarpukario humanitarinė mintis padėjo nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje puoselėti daugiatautes kultūrines apraiškas kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį. Tokios koncepcijos laikomasi ir šiandien.

ENThe life of the Russian community in the independent Lithuania was distinctive and differed from the life of Russian old-timers and emigrants in the neighbouring countries. After World War I, when public activities were frozen in Russia, the Russian cultural movement in Lithuania remained vital and supported by Lithuanians and other nations living in Lithuania. Emigrants arriving to Lithuania after the Russian Revolution found it difficult to adapt, although most of them could freely communicate in Lithuanian, Russian, Polish and Hebrew languages and join various public activity bars. The third decade saw the beginning of natural assimilation of Russian culture in Lithuania. Intellectuals were obliged to know the state language in the independent Lithuania. The Russian youth easily learned this language at various courses in schools and high schools, which were organised by the Government. Political organisations were not active enough. The peculiar features of the Russian community of Kaunas emerged at the end of the third decade. Russian emigrants and establishers of academic science Lev Karsavin, Vasily Seseman, Mykolas Banevičius and others left a vivid trace in the history of Vytautas Magnus University – the conceptuality and freedom of their thoughts have been tested by time. Russian creative intellectuals enhanced the Lithuanian multilanguage public with thier experience, actors, stenographers, and ballet dances, who presented the National Theatre. The interwar humanitarian thought encouraged the fostering of multinational cultural expression in the independent Republic of Lithuania as an integral part of the Lithuanian culture. This concept stays valid at present.

ISSN:
1392-0588, 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24669
Updated:
2018-12-17 11:13:18
Metrics:
Views: 27    Downloads: 7
Export: