Požymio raiškos junginys "žmogus su negalia" ir kiti neįgalumo raiškos variantai tekstuose apie sveikatą

LTStraipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbos požymio raiškos junginio žmogus su negalia ir sintaksinių jo konkurentų vartosenos klausimas. Aptariamos junginio žmogus su negalia atsiradimo ir paplitimo priežastys ir skirtingas vertinimas bendrinės kalbos normos požiūriu. Remiantis iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ ir kitų šaltinių surinkta skirtingų funkcinių stilių medžiaga bei atliktos apklausos duomenimis, parodoma, kokia yra realioji dabartinė negalios požymį reiškiančių kalbos vienetų vartosena, taisyklingumo požiūriu analizuojami surinkti pavyzdžiai, dėmesio skiriama probleminiams vartosenos atvejams. Straipsnyje svarstomas požymio raiškos junginio „žmogus su negalia“ taisyklingumo laipsnio pakeitimo priežasčių ir pagrįstumo klausimas.

ENThis article analyzes the question of the usage of the descriptive phrase žmogus su negalia and its syntactic competitors. The origin and spread of the phrase žmogus su negalia and variations of its evaluation by the language norm is discussed. Data that was collected from the Corpus of Modern Lithuanian Language, other sources of various functional styles, and a survey shows the real usage of the language components that describe people with disabilities. The research analyzes the correctness of the various language examples and problematic cases of usage are explicitly discussed. This article questions the causes and validity of the change of the level of correctness of the phrase žmogus su negalia.

• Asmenų, turinčių proto negalią, socialinės karjeros modelis. Tiltai. 2012, Nr. 4 (61), p. 175-188.
• Judėjimo negalią turintis paauglys šeimos socialiniame lauke. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 2, p. 183-192.
• Jūratės Ruškės daktaro disertacijos "Asmenų su negalia orumo konstravimas sąmoningumo ugdymosi strategijomis" (socialiniai mokslai, edukologija 07S) recenzija. Pedagogika. 2014, 115, p. 260-269.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Mokymo metodų taikymas heterogeninėse pradinio ugdymo klasėse. Edukacinės studijos. 2008, 6, p. 58-68, 279.
• Moksleivių, turinčių mokymosi negalių, bendrojo lavinimo turinio individualizavimas. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 133-150.
• Negalios socialiniai vaizdiniai Lietuvos dienraščiuose. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 1, p. 75-92.
• Neįgaliųjų asmenų broliai ir seserys: psichosocialinė situacija. Specialusis ugdymas. 2000, Nr. 3, p. 27-35.
• Neįgaliųjų integracija į darbo rinką: padėties vertinimas ir užimtumo didinimo galimybės. Filosofija. Sociologija. 2012, t. 23, Nr. 2, p. 136-144.
• Neįgalių vaikų integracija Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 124-132.
• Politika kalboje ir kalba politikoje. Korektiškos kalbos gairės Europos Parlamento vidaus ir išorės komunikacijai. Vertimo studijos. 2021, t. 14, p. 6-21.
• Profesinės reabilitacijos metodikų taikymas asmenims su proto negalia. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 155-161.
• Savanorių, dalyvaujančių socioedukacinėse veiklose, skirtose asmenims, turintiems psichinę negalią, altruizmo ugdymosi patirtys. Pedagogika. 2013, 110, p. 115-122.
• Socioedukaciniai tarpininkavimo įdarbinant neįgaliuosius aspektai: neįgaliųjų verslo plėtros centrų konsultantų patirtis. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2010, Nr. 1 (26), p. 129-135.
• Šeimų, auginančių vaikus su negalia, psichosocialinė situacija. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 849-864.
• Veiksnių, susijusių su neįgalų vaiką auginančios seimos psichosocialiniu atsparumu, identifikavimas. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 91-97.
• Žinia apie vaiko negalią ir raidos perspektyvas: tėvų patirtys. Pedagogika. 2015, 117, p. 157-167.
• Žmonių su regėjimo negalia integracijos į informacinę visuomenę poreikis Baltijos šalyse. Socialinis darbas. 2007, t. 6, Nr. 2, p. 77-86.