Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai : lyginamoji analizė : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė: disertacija
Alternative Title:
Acoustic features of monophthong tones in Lithuanian and Latvian dialects: a comparative analysis
Publication Data:
Vilnius, 2015.
Pages:
1 pdf (312 p.)
Notes:
Disertacija rengta 2011-2015 metais Vilniaus universitete. Daktaro disertacija (humanitariniai mokslai) - Vilniaus universitetas, 2015. Bibliografija, autoriaus darbų sąrašas.
Keywords:
LT
Monoftongų priegaidės; Lietuvių ir latvių tarmės; Akustiniai požymiai; Tęstumo koeficientas.
EN
Monophthong tones; Lithuanian and Latvian dialects; Acoustic features; Tone sustainability coefficient.
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje visas dėmesys telktas į akustinę lietuvių ir latvių tarmių (tyrimo medžiagą sudarė duomenys iš dviejų tarminių plotų – šiaurinių žemaičių telšiškių ir Latvijos vidurio tarmės) ilgųjų balsių priegaidžių bazę. Išsikeltas tikslas nustatyti, kokie akustiniai požymiai atlieka pagrindinį vaidmenį skiriant kiekvienos iš tirtųjų tarmių priegaides, kokie yra jų panašumai ir skirtumai. Nagrinėta ir lyginta kiekybinių požymių grupė – su priegaidėmis tariamų ilgųjų balsių pagrindinis tonas, trukmė ir intensyvumas. Panaudotieji darbo metodai (matematinis, statistinis, grafinis, analitinis ir kt.) atskleidė koreliacinius ryšius tarp lygintųjų akustinių parametrų ir tapo atskaitos tašku prielaidoms apie lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių diferenciacijos panašumą. Vienas svarbiausių – tiesioginė ilgojo balsio trukmės ir tono parametrų (diapazono ir vidutinio pokyčio) santykio priklausomybė, leidžianti suvokti, kad ilgėjanti balsio trukmė yra neatsiejama nuo lėtėjančio tono kitimo (santykinio). Įsivedus papildomą matematinį parametrą (gaunamą iš balsio trukmės ir santykinės tono parametrų reikšmės sandaugos) ir palyginus pagal jį apskaičiuotų duomenų sklaidą, paaiškėjo, kad esama statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šiaurinių žemaičių telšiškių akūtinės ir cirkumfleksinės (pastarosios tonas kinta lėčiau) bei Latvijos vidurio tarmės tęstinės ir kitų dviejų (t.y. laužtinės ir krintančiosios, kurių tono kitimas yra intensyvesnis) priegaidžių. Ši pastebėtoji fonetinė universalija paremia pagrindines disertacijos išvadas ir leidžia tikėtis jos pozityvaus indėlio tobulinant kalbų technologijas bei kitų toninių kalbų panašaus pobūdžio tyrimus. [Iš leidinio]

ENThe dissertation focuses on the acoustic base of long vowel tones in Lithuanian and Latvian dialects (the material under analysis comes from two dialect areas, namely the subdialects in the Telšiai in the northern Samogitia, and the central Latvia). The aim was to determine what acoustic features play the key role in tone contrastivity in each of the dialects, and what differences and similarities between these key features are. The group of quantitative features analysed and compared in the present study comprised pitch, duration, and intensity of the long vowels pronounced along with the tones. The methods employed in the study (i.e. mathematical, statistical, graphic, analytic, and others) indicated correlative relations between the acoustic features under comparison, thus becoming a reference point for a supposition of similarity between tone contrastivity in Lithuanian and Latvian languages. Among the most important correlations was the direct dependence between the long vowel duration and pitch parameters (range and mean rate of change), which suggests that the increasing vowel duration is inseparable from the (relative) rate of pitch change.With the addition of a supplementary mathematical parameter (which is obtained by multiplying vowel duration by the relative value of pitch parameters) and the calculation of data dispersion enabled by it, it became clear that there is a statistically significant difference between acute and circumflex tones (the pitch of the latter changes more slowly) in the northern Samogitian subdialect in the Telšiai, and between the sustained tone and the other two (i.e. the broken and the falling tone, in both of which the change of pitch is more intense) in the central Latvian dialect. This latter universal phonetic feature, identified in this study, supports the core conclusions of the present dissertation and opens the prospect of its positive contribution to perfecting speech technologies as well as to other similar research into other tone languages. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/70922
Updated:
2022-01-14 11:41:50
Metrics:
Views: 11    Downloads: 5
Export: