Przemiany szlachectwa litewskiego, XVI-XVII wiek : prawo a praktyka

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Przemiany szlachectwa litewskiego, XVI-XVII wiek: prawo a praktyka
Alternative Title:
  • Lietuvos bajorų luomo pokyčiai XVI-XVII a: teisė ir praktika
  • Changes of the Lithuanian nobility between the 16th and 18th centuries: law and practice
Keywords:
LT
Bajorai; Luomai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK); Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita).
EN
Nobility; Grand Duchy of Lithuania; Polish-Lithuanian Commonwealth.
Summary / Abstract:

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai nesudarė vientiso luomo, kaip tai buvo Lenkijos karalystėje. Tokio luomo nepavyko suformuoti ir Jogailos bei Vytauto valdymo laikais. XVI a. antrosios pusės pradžioje pavyko tik iš dalies sulyginti bajorų teises. Susiformavo vientisa bajorų justicija, kariuomenės organizacija ir vietinis valdymas, bajorams buvo suteikta teisė laisvai disponuoti žemės valdomis. Dėl to sumažėjo vidinių luomo skirtumų, tačiau išliko nuo didikų priklausantys bajorai, be to, turėjo reikšmės turtiniai skirtumai ir vieta valdžioje. Šie skirtumai pastebimi net III Lietuvos Statute (1588). Vyravo tendencija išlyginti vidinius luomo skirtumus. Tačiau nuo XVI a. pabaigos gilėjo bajorų luomo diferenciacija: didikų latifundijose kūrėsi privačių valdų bajorų sluoksnis. Vėliau karališkose valdose, tenkinusiose dvaro poreikius (ekonomijose), susidarė ekonomijų bajorų grupė. XVII a. antrojoje pusėje abi grupės dėjo pastangas suartėti su visateisiais pavietų bajorais. Teisės normos atsiliko nuo šio reiškinio, nes Statuto idealas buvo santykinė bajorų luomo lygybė. Vis dėlto minėtųjų bajorų grupių egzistavimas nerodė lygybės, jų nariai - bent jau formaliai - ne tik neturėjo politinių teisių, bet ir negalėjo kreiptis j bajorų teismus. Be to, bajorų luomo lygybės idėjai prieštaravo aukščiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigybių atidavimas į didikų elito rankas, o žemesnės pareigybės buvo atiduotos didikų klientams. Abiejų Tautų Respublikos tradicinį bajorų luomo modelį griovė Didžiojo Seimo reformos: nors formaliai bajorų luomo vientisumas buvo išlaikytas, politinių teisių neteko žemės nuosavybės neturintys bajorai. [Iš leidinio]

ENIn the Grand Duchy of Lithuania, unlike under the Crown, a homogenous estate of nobility was never established. The attempts of Jagiełło and Witold were unsuccessful. The equation of the nobility’s rights and freedoms in the middle of the 16th century had only a fragmentary effect: the uniform administration of justice and organization of the military and local governments were undertaken. These changes caused diminution of the differences within the noble estate frame. Nonetheless, groups of nobility subject to the magnates remained, and their economic status or place in the structures of power was still significant. Even in the statutory law codified in the Third Lithuanian Statute these differences are well seen. Lessening of legal differences between groups belonging to the same noble estate may be assumed as a predominant tendency. However, from the end of the 16th century, the next stage of differentiation had begun. By that time, the private nobility was settled in magnates’ vast estates and somewhat later the economia nobility, i.e. nobles, was established in the king’s estates assigned for maintenance of the king’s court. From the second half of the 17th century, both groups attempted to become included in the category of district (powiat) nobility (landed nobility with a full scope of rights). The law did not reflect these changes.One of the ideals of the Third Statute was the relative equality between members of the nobility. It was contradicted by the existence of the aforementioned groups of nobles, deprived of political and judicial rights. Further factual inequality was caused by almost exclusive acquisition of the highest ranks and offices by the members of the magnates’ elite and the lower ones by their clients. The Great Diet reforms marked the decline of the traditional legal framework of nobility in the whole Commonwealth. They formally maintained the homogeneity of the Second Estate and at the same time deprived the un-landed nobility of political rights. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/63813
Updated:
2019-01-07 13:19:49
Metrics:
Views: 113
Export: