Sąveikos mazgai Lietuvos ir Prūsijos pasienyje ikiindustrinėje epochoje. Įvadas

LTKai 1422 m. vasarą įsiliepsnojęs Golubo karas užsibaigė tarp Jogailos, Vytauto ir Paulio von Rusdorfo sudaryta taikos sutartimi, galėjo atrodyti, kad tai dar vienas laikinas susitarimas gilias šaknis turinčiame konflikte, kurį Lenkija ir Lietuva vienoje pusėje, o Vokiečių ordinas kitoje sprendė jau kurį laiką. Tačiau tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino valdų Melno taika nustatė sieną (ar veikiau principus, kaip ji turi būti vedama), o sienos dalis su Prūsija, galiausiai išvesta praktikoje, esminių pokyčių vėliau nepatyrė kelis šimtmečius. Istorikams šios sienos atsiradimas Šiaurės Europoje įdomus tuo, kad ji, iš pradžių tenurodžiusi „įtakos zonas“ beveik negyvenamuose žemės plotuose, ilgainiui tapo svarbia skirtimi, dažnai vaizduota kaip dalis ribos tarp protestantiškosios ir katalikiškosios Europos, o XIX a. ir XX a. pradžioje – ir kaip dalis ribos tarp pažangos ir atsilikimo, civilizacijos ir barbariškumo, netgi kultūrinės ribos tarp Europos ir Azijos.Įdomu ir tai, kad, nepaisant šių nuo vietos realijų gerokai „nutolusių“ vaizdinių, abiejose sienos pusėse gyvenę žmonės bendravo, mezgė kontaktus, keitėsi prekėmis, paslaugomis, informacija, o dalis jų, be visa to, darė tai dar ir ta pačia lietuvių kalba (ar veikiau skirtingais jos dialektais). Pasienį jie kūrė ir perdarė ne kaip neperžengiamą barjerą, o kaip savitą kontaktų zoną. Šiam rinkiniui parašyti straipsniai nagrinėja tris atvejus, kurie visi fokusuojasi į pasirinktus šio pasienio sąveikos mazgus ikiindustrinėje epochoje. Nors tai atskiri tyrimai, kurių nevienija nei aptariamos vietovės, nei laikotarpiai, nei fokuso objektai, kuriuos pasirinko autoriai, šie tyrimai leidžia mums dirstelėti į savitus, senokai sunykusius ir dar gerokai per mažai pažintus sąveikos mazgus kadaise egzistavusiame Lietuvos ir Prūsijos pasienyje.

• 1788 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos karalystės sienos žemėlapis. Krikščionių visuomenės raidos atodangos LDK vakarinėje dalyje ir Prūsijoje: nuo užuomazgos iki brandos Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015 P. 254-265.
• Anekdota emporika: kaip XV a. Lietuvos pirkliai įveikė Dievo ir valdovų sukurtas kliūtis prekiauti. Lietuvos istorijos metraštis 2009, 2008/2, 85-100.
• Aspects of settlement in the Klaipėda District (Memelland) in the late fifteenth and early-sixteenth centuries. Acta historica universitatis Klaipedensis 2005, 11, Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros, 22-34.
• Die Reformation im Großfürstentum Litauen und in Preußisch-Litauen: (1520er Jahre bis zum Beginn des 17. Jahrhunderts).. Leipzig : Leipziger Universitätsverlag, 2017. 662 p.
• Katalikų Bažnyčia ir Reformacija Žemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruožai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. 247 p.
• Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV-XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas ; 2015. 396 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 463 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV-XVI amžiuje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 349 p.
• Lietuvos istorija. T. 1. Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis.. Vilnius : Vilniaus spauda, 2005. 357 p.
• Lietuvos istorija. T. 3. XIII a. - 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų.. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 615 p.
• Lietuvos istorija. T. 6. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais). Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 648 p.
• Methodological perspectives on smuggling: the GDL-Prussia borderlands in the late eighteenth century.. Journal of Borderlands Studies 2025, 40, 3, 713-740.
• Palanga ir Šventoji - Lietuvos pajūrio miesteliai XVI-XVII a.. Palangos istorija / sudarytojas Vladas Žulkus Klaipėda : "Libra Memelensis", 1999 P. 119-146.
• Palangos istorija. Klaipėda : "Libra Memelensis", 1999. 352 p.
• Prekybos Nemunu organizavimas iš Sapiegų ir Radvilų šios upės aukštupio uostų XVIII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Lietuvos istorijos studijos 2020, 45, 61-78.
• Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch - litauischen Grenzregion 1812-1942.. Osnabrück : Fibre, 2010. 459 p.
• Schmuggel als Lebensform an der Grenze. Einblicke in Grenzwelten des 19. Jahrhunderts. Acta historica universitatis Klaipedensis 2004, 10, Kultūriniai saitai abipus Nemuno: Mažosios Lietuvos reikšmė Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais (1864-1904), 70-77.
• Senųjų muitų administravimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1710-1717 m.. Lietuvos istorijos metraštis 2019, 2019/1, 79-100.
• The Creation of the border control infrastructure at the border of the Grand Duchy of Lithuania and Prussia in the second half of the eighteenth century.. Jahrbücher für Geschichte Osteuropas 2024, 72, 2, 219-250.
• Żydowscy celnicy w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII-XVIII wieku. Studia Judaica 2016, 2 (38), 229-249.