Archeologinio kostiumo rekonstrukcijos metodika

LTStraipsnis skirtas kostiumo rekonstrukcijos metodikai. Jame apžvelgiama archeologinio I–XIV a. kostiumo atkūrimo raida Lietuvoje, rekonstrukcinio metodo atradimas ir problematika, skirtingų technologinių procesų taikymo galimybės. Kostiumo rekonstrukcijos metodas remiasi praktiniu principu ir yra susijęs su keletu technologinių atkūrimo procesų, apimančių skirtingas objekto dalis: tekstilę, juvelyriką, kalvystę, odininkystę, batsiuvystę. Rekonstruojant kostiumus siūloma taikyti archeologinį-sisteminį metodą, kuris leidžia pasekti atskirų daiktų grupių raidą ir kitimą, atsižvelgiant į istorinį ir kultūrinį laikotarpį. Atliekant medžiagos analizę, pasitelkiami kitų mokslų metodai: rentgenografija, paleozoologija, paleobotanika, mikrocheminė analizė, spektrinė analizė ir kt. Siekiant atkurti trūkstamas ar mažai informatyvias atkuriamo objekto grandis, į pagalbą pasitelkiamas istorinis lyginamasis metodas. Siekiant nustatyti vieno ar kito artefakto paplitimo ribas, galimas tarpusavio įtakas, taikomas istorinis geografinis metodas. Galutinio rekonstrukcijos etapo metu atliekama gautų duomenų sintezė ir rekonstruojamas numatytas objektas. Rekonstrukcijos patikimumo patikrinimas yra praktinis kostiumo ir jo priedų naudojimas, dėvėjimas. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos rekonstruojant archeologinį kostiumą laikytis teritorinių ir chronologinių parametrų, taip pat siūloma atskirų archeologinių dirbinių kopijas daryti pagal konkretų radinį, o ne pagal jo atvaizdą nuotraukoje ar piešinyje.Reikšminiai žodžiai: Aksesuarai; Apavas; Archeologija; Drabužiai; Kostiumas; Papuošalai; Rekonstrukcija; Accessories; Archaeology; Clothing; Clothing Jewellery; Costume; Footwear; Jewellery; Reconstruction; Shoe.

ENThe article is for the methodology of costume reconstruction. In the article, the development of the recreation of 1st -14th century costume in Lithuania, the appearance and the problems of the reconstruction method, the opportunities of the adaptation of different technological processes are discussed. The method of costume reconstruction is based on the practical principle and is related with a few technological processes of recreation, which include different parts of the object: textile, jewellery, smithery, tanning and shoemaking. While reconstructing the costumes, it is suggested to use the archaeological-systemic method, which lets to follow the development and the changing of different groups of things, considering historical and cultural period. In the analysis of the material, the methods of other sciences are used: radiography, paleozoology, paleobotany, microchemical analysis, spectral analysis and etc. In order to recreate the missing or little informative elements of the restored object, the historical comparative method is used. In order to set the limits of prevalence of one or the other artefact, historical geographical method is used. During the stage of final reconstruction, the synthesis of received data takes place and the intended object is reconstructed. The examination of the reliability of reconstruction is practical usage and wearing of the costume and its accessories. In the article, the recommendations of the reconstruction of the archaeological costume are to follow the territorial and chronological parameters. It is also suggested to copy separate archeologic handicrafts, according to specific finding, not according to its image in a picture or a painting.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History