Apibendrinamieji daiktavardžiai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Apibendrinamieji daiktavardžiai
Alternative Title:
Generalizing nouns
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2012, t. 58, p. 93-116
Keywords:
LT
Daiktavardis; Apibendrinamieji daiktavardžiai.
EN
Noun; Generalizing nouns.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje anglų kalbos pavyzdžių identifikuojama ir įteisinama apibendrinamųjų daiktavardžių grupė, kuri gali būti aprašoma tiek semantikos, tiek vartosenos požiūriu. Iš leksinės semantikos žiūros taško šie daiktavardžiai yra apibendrintos (bendros), plačios reikšmės, todėl gali būti suvokiami kaip tam tikros rūšies sinonimai ar didelių grupių hiperonimai. Iš vartosenos pusės – tai daiktavardžiai, kurie vartojami su tam tikrais kolokatais ar (ir) tam tikrose gramatinėse konstrukcijose atlieka teksto konstravimo funkciją. Apžvelgus įvairiais kriterijais apibrėžiamus ir įvardytus apibendrinamuosius daiktavardžius, kaip skirtingiausios įvertintos dvi jų grupės: bendrieji ir kiautiniai. Bendrieji daiktavardžiai – apibendrintos reikšmės, bet jais be abstrakčių esinių galima įvardyti ir konkrečius objektus, o kiautiniais įvardijamos vien abstrakčios sąvokos. Panašūs tarpusavio santykiai sieja ir visas kitas šiame straipsnyje aprašytas ar paminėtas apibendrinamųjų daiktavardžių grupes. Jas visas aptarti vienoje vietoje leidžia taikomi tie patys du kriterijai: reikšmės bendrumas ir galimybė apibendrinti teksto ar (ir) apskritai diskurso dalį. Pritaikius bendrųjų ir kiautinių daiktavardžių nustatymo kriterijus ir metodus lietuvių kalbos daiktavardžiams, akivaizdu, kad tokios grupės egzistuoja ir lietuvių kalboje. Pačius abstrakčiausius, vadinamuosius pusiau prasminius daiktavardžius, apima kiautinių daiktavardžių grupė. Būdami pusiau prasminiai, jie reikalauja tam tikro papildymo tekste, ir, atvirkščiai, kai reikia konstruoti tekstą, pasitelkiami būtent šie daiktavardžiai.

ENThis paper deals with specific nouns that are discussed from the semantic point of view as unspecific and abstract. From the functional perspective they can be seen as components of certain lexicogrammatical patterns used to compose a text. Therefore this specific functional noun group is identified on the junction between lexis and grammar. These nouns have not been detected by Lithuanian linguists, but they have been identified and analyzed in the English langauge. Nouns such as aim, fact, problem, thing, etc. are given different names by different linguists: container nouns, general nouns, unspecific nouns, anaphoric nouns, carrier nouns, shell nouns, signalling nouns, etc. Nevertheless, all of them share the same features. They are of unspecific meaning and perform the function of generalizing stretches of text; therefore, they are called generalizing nouns in this paper. As these nouns are of abstract meaning, they require specific complementation in the text; alternately, these nouns are chosen when the need is to generalize and to sum up certain parts of a text. This paper describes research on English generalizing nouns; discusses possibilities of identifying and classifying Lithuanian generalizing nouns; and presents a typical case of the usage of the noun dalykas (thing). [From the publication]

ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44698
Updated:
2018-12-17 13:25:18
Metrics:
Views: 64    Downloads: 9
Export: