Veiksmažodžio "matyti" komplementų tipai : formos ir reikšmės sąveika

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Veiksmažodžio "matyti" komplementų tipai: formos ir reikšmės sąveika
Alternative Title:
Complementation of the verb matyti ("see"): interaction of form and meaning
In the Journal:
Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 1, p. 115-124
Keywords:
LT
Veiksmažodis; Komplementavimas.
EN
Verbs; Complementation.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas veiksmažodžio „matyti“ komplementų tipų struktūrinių skirtumų analizei. Žiūrima, kaip įvairūs komplemento tipai veikia veiksmažodžio semantinę struktūrą, kurios jo formos gramatiškėja ir pragmatiškėja. Siekiama atskleisti glaudžius veiksmažodžio formos ir turinio sąveikos ypatumus. Daroma išvada, kad veiksmažodžio „matyti“ reikšmė yra labai priklausoma nuo komplemento tipo, esančio jo predikatinėje struktūroje. Reikšmė platėja nuo konkretaus vizualinio suvokimo (tiesioginė percepcija) iki abstraktaus mentalinio suvokimo (netiesioginė percepcija). Mentalinio suvokimo konstrukcijos lietuvių kalboje apima ne tik tradicinius kad komplementus, žyminčius propozicijas (3-iojo lygio esinius), bet ir neasmenuojamųjų formų (padalyvinius/dalyvinius) komplementus. Tai beveik nebūdinga anglų kalbai, nes neasmenuojamieji sakiniai (non-finite clauses) vartojami postpredikatineje „see“ ('matyti') pozicijoje aprašo situaciją, kuri yra vienalaikiška su aprašomu 'matymo' reiškiniu pagrindiniame sakinyje. Taigi toks matymas išlieka tiesioginis ir vizualinis, o bendraties ir dalyvio komplementai laikomi IPSoA konstrukcijomis. Tuo tarpu lietuvių kalboje yra pažeidžiamas vienalaikiškumo kriterijus: būtojo ir būsimojo laiko padalyvių komplementai žymi reiškinius, kurie nebegali būti tiesiogiai mūsų regos organų stebimi/suvokiami. Toliau platėjant reikšmei, asmenuojamosios „matyti“ esamojo laiko formos linkusios pragmatiškėti, o neasmenuojamoji bendraties forma – gramatiškėti.

ENThe paper sets out to disclose the workings of syntax-semantics interaction using as an example the analysis of complementation of the Lithuanian verb "matyti" ('see'). The focus is on the structural differences of basic types of complements and their impact upon the meaning of the matrix verb. Following Lyons' classification of entities (Lyons 1977, 1991) and the typology of perception-verb complements based on the hierarchical structure of the clause developed by Dik and Hengeveld (1991), the present analysis suggests considering the feature of simultaneity to be crucial in distinguishing between MP and IPSoA constructions among non-finite (participial/gerundial) complements of this verb of seeing in Lithuanian. Types of complements containing the forms of the Lithuanian participle and gerund marked for the future or past tense found in "matyti" ('see') complementation denote propositions (3rd-order entities). The given MP constructions can be also said to express an evidential qualification. The meaning extension of "matyti" ('see') is the same as that of see in English, from direct to indirect or mental perception, and the 'cognitive format' of expression becomes fully acceptable to the verb. A few present tense personal forms like "matot(e)" ('see' 2nd PlPrs), "matome" ('see' l PIPrs), "matau" ('see' ISgPrs) that function parenthetically preserve an evidential qualification and thus, can be regarded as undergoing pragmaticalization (Aijmer 1997), while the infinitive foxm "matyti"('see'Inf) undergoes grammaticalization: its shortened form matyt ('evidently') develops into a parenthetical word with the modal meaning of epistemic possibility/uncertainty. [From the publication]

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34465
Updated:
2018-12-17 10:54:21
Metrics:
Views: 20    Downloads: 5
Export: