Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste

LTStraipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės– Švėkšnos apylinkėse (VI a. pab.?) VII–XIII a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I tūkstm. ir II tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltai; Dirvožemiai; Kultūrinis kraštovaizdis; Lamata; Paleogeografinė aplinka; Piliakalniai; Balts; Cultural landscape; Hillforts; Lamata; Lithuania; Palaeogeographical environment; Soils.

ENThe subject of this study is Lamata land hillforts in the context of transformations of cultural landscape. Before starting examine the main topic of this article there will be short summary about controversies of formation and ethnical dependencies of the microregion between Šilutė–Priekulė–Švėkšna in western Lithuania which, according to some scholars, had been existing as an ethnocultural Lamata construct in the (end of 6th?) 7th–13th centuries. The main goal of the article is to examine the influence of the paleogeographical environment and fertile and non-fertile soils for an allocation and allocation changes of the Lamata hillforts in the 1st millenium and in the beginning of the 2nd millenium AD. Finally, there is examine the functional transformations of Lamata hillforts after 13th century – the period when hillforts in Lithuania territory ceased to be used as a defensive fortifications. [From the publication]

• A Microregion between Šilutė–Priekulė and Švėkšna in western Lithuania or alternatively the Lamata land according to archaeological data / Audronė Bliujienė. Archaeologia Lituana. 2003, t. 4, p. 122-137.
• Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis: teorinės prielaidos ir tyrimų rezultatai / Andra Simniškytė. Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 255-287.
• Kuršiai Baltijos jūros erdvėje / Vladas Žulkus. Vilnius : Versus aureus, 2004. 253 p.
• Lamata - mikroregionas, etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių ir skalvių? / Audronė Bliujienė. Kultūros paminklai. 2004, 11, p. 61-78.
• Lietuva iki Mindaugo / sudarytojai. Vilnius : Elektroninės leidybos namai : 2003. 462 p.
• Lietuvos pajūrio apgyvendinimas proistorėje : geologinio substrato įtakos tyrimai naudojant GIS / Ingrida Bagdanavičiūtė, Inga Marmaitė, Jurgis Valiūnas. Lietuvos archeologija. 2004, t. 26, p. 149-160.
• Lietuvos piliakalniai : atlasas. T. 1, Akmenės-Kupiškio rajonai / sudarytojai Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela ; redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, 2005. 493 p.
• Lietuvos piliakalniai : atlasas. T. 3, Šilutės - Zarasų rajonai / sudarytojai Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela ; redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, 2005. 500 p.
• Lietuvos teritorijos apgyvenimo raida I-XII a : disertacija / Rolandas Tučas. Vilnius, 2012. 459, 180, 24 p.
• Rytų ir Vakarų Lietuvos teritorinio apgyvendinimo skirtumai viduriniame ir vėlyvajame geležies amžiuje / Rolandas Tučas. Geografija. 2008, t. 44, Nr. 1, p. 1–8.
• Skomantai hill-fort in Western Lithuania: a case study on habitation site and environment / Audronė Bliujienė, Miglė Stančikaitė, Dalia Kiselienė, Jonas Mažeika, Ričardas Taraškevičius, Sebastian Messal, Piotr Szwarczewski, Jarosław Kusiak, Rimutė Stakėnienė. Archaeologia Baltica. 2012, t. 17, p. 101-135, VII.