Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baltų mitologemų etimologijos žodynas. T. 1. Kristburgo sutartis
Alternative Title:
- Kristburgo sutartis
- Etymological dictionary of baltic mythologemes
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.
Contents:
Pratarmė — Preface — Įvadas — Temos aktualumas (mokslinis naujumas, teorinis reikšmingumas, praktinis darbo aktualumas) — Tiriamoji medžiaga — Baltų mitologemų etimologijos žodyno tikslas ir keliami uždaviniai — Mokslinė darbo problema — Tyrimo metodai ir metodologiniai nuostatai — Mitologemų lingvistinės analizės principai: mitonimų etimologizavimo ypatumai — Terminai — I. 1249 m. Kristburgo taikos sutartis. 1249 m. Kristburgo taikos sutartis (A perrašo faksimilė). 1249 m. Kristburgo taikos sutartis (faktografinė informacija; tekstas lotynų kalba). 1249 m. Kristburgo taikos sutartis (faktografinių duomenų interpretacija; tekstas lietuvių kalba) — II. Curche. Teonimo Curche paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Tekstologinė analizė. Mitologinis eksplikacinis faktografinės medžiagos pagrindimas. Grafinis teonimo Curche raiškos aprašas. Etimologinė teonimo Curche analizė. Sememų „bulius“ – „derliaus dievybė“ – „piktoji dvasia; vaiduoklis“ – „lokys“ mitologinė tipologinė analizė — III. Tulissones / Ligaschones. Ide. hieroforinės sampratos ir hieronimų funkcinės atribucijos genezė. Archajiškosios ide. hieroniminės terminijos genezė ir determinacija. Senųjų graikų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei determinacija. Italikų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei determinacija. Senųjų indų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei determinacija. Baltų hieroforinės sistemos ir hieroniminės terminijos genezė bei determinacija. Hieronimų Tulissones / Ligaschones paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Hieronimų Tulissones / Ligaschones etimologinė analizė. Ide. lamentacinės tradicijos genezė ir etiologija— IV. Lunarinio / soliarinio kultų atšvaitai baltų, slavų ir kitų ide. tautų mitologijoje. Ide. lunarinio / soliarinio kultų reminiscencija ir genezė. Baltų lunarinio kulto reliktai. Hermafroditinės ide. lunarinės dievybės etiologija. Numerologinė lunarinio kulto religinė mitologinė motyvacija. Zoomorfinė lunarinės simbolikos atributika: ragas, iltys. Žaibo ir lunarinės dievybės referentinė interferencija. Mitopoetinė lie. amalas „Viscum album“ reikšmė (baltų ir kitų ide. tautų rašytinių šaltinių ir folkloro duomenimis). Semantinio archetipo verifikacija lingvistiniu aspektu. Etimologinė lie. amalas „Viscum album“ analizė. P. K. Tacito veikalo De origine et situ Germanorum XLV dalies faktografinių duomenų eksplikacija. Lo. glēsum „gintaras“ (Tacit. Germ. XLV: 14) etimologinė analizė. Lunarinės atributikos ir matricentrinės teorijos santykis. Lie. dial. žemyna „viršutinis birus (ppr. dirbamas ar kitaip naudojamas) mūsų planetos paviršiaus sluoksnis; privatus (ppr. dirbamas) sklypas, naudmenos“ deifikacijos etiologija. Mitologemos la. Coracle etiologija. Baltų metempsichozė (velionio išlydėjimo papročio, aprašyto P. Orozijaus kronikos Wulfstano intarpe ir Sūduvių knygelėje, verifikavimo klausimu). Ide. galaktomorfinės atributikos mitologinė motyvacija. Baltų ir kitų ide. tautų sampratos „siela (anima)“ genezė. Baltų ir kitų ide. tautų oomorfinė protokosmologinės sistemos rekonstrukcija.Slavų lunarinis / soliarinis kultas. Germanų lunarinis kultas. Indų ir iranėnų lunarinis / soliarinis kultas. Helėnų lunarinis kultas. Italikų lunarinis kultas — Išvados — Etymological Dictionary of Baltic Mythologemes I: Christburg Treaty (Summary) — Šaltinių ir literatūros sąrašas — Sutrumpinimai — Mitologemų rodyklė — Žodžių rodyklė — Darbe minimų vietovardžių rodyklė — Darbe minimų autorių pavardžių rodyklė.
Reviews:
Recenzija leidinyje
Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 70, p. 207-211
Related Publications:
- A History of East Baltic through language contact. Leiden : Brill, 2023. 438 p.
- Angels raising souls to heaven: images of entering life after death during the Christianisation of Livonia and Prussia. Acta historica universitatis Klaipedensis 2023, t. 44, p. 81-98.
- Baltų mitonimų kilmė: vak. bl. Pargrubi(j)us (G[r]ubrium, Pergrubrius ir kt.); lie. maselis. Acta linguistica Lithuanica. 2015, t. 73, p. 9-37.
- Charakterystyka słownika polonizmów w języku litewskim. LingVaria. 2012, Nr. 2(14), p. 125-146.
- Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych: dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka. Kraków : Księgarnia Akademicka, 2021. 266 p.
- Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 23-63.
- Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: "kirnis". Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 70, p. 105-123.
- Nuo žemės lig dangaus: baltų archajinio pasaulėvaizdžio tyrimai. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2020, t. 8, Nr. 1, p. 27-43.
- On some potential ghost words in Baltic. Baltistica. 2023, t. 58, Nr. 1, p. 59-79.
- On the origin of toponym Rajgród.. LingVaria. 2024, Nr. 1 (37), p. 235-250.
- Pagonybės gamtiškumo klausimas Viduramžių teologiniuose, kanonų teisės ir kituose poleminiuose raštuose. Iš praeities šaknų / sudarytoja Elvyra Usačiovaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. P. 348-371.
- Pirmasis kąsnis ir pirmasis gurkšnis - dievams. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2020, t. 8, Nr. 2, p. 10-20.
- Rytų baltų fitonimo "avietė" (Rubus) morfologinė raida ir etimologinių sąsajų problematika. Acta linguistica Lithuanica. 2013, t. 69, p. 63-80.
- Rytų baltų toponimų sando -sat(-)/-sath ir jo variantų -sāt(-e)/-zate kilmė (top. lie. Abelssat, Pawll Lamßatt, Nimmersath). Baltu filoloģija. 2022, t. 31, nr. 1, p. 29-47.
- „Sacra sub velo“: pietų aukštaičių papročio puošti kryžių apdangalais ištakos. Lietuvos etnologija. 2022, 22 (31), p. 87-108.
- Sovijaus mito faktografijos genezė - etnologinis diskursas. Lietuvos etnologija. 2023, 23 (32), p. 138-170.
- Sovijaus sakmės baltiškumas ir arabiškumas. Mitonimo kilmė. Tautosakos darbai 2015, 49, p. 35-48.
- "Sūduvių knygelės" etnomitologinė faktografija: aukojimo apeigų genezė ir tipologinė latrijos atitiktis lingvistiniu bei ikonografiniu aspektu. Baltu filoloģija. 2019, t. 28, nr. 1, p. 33-105.
- "Sūduvių knygelės" etnomitologinė faktografija : jtv. "Pockols" funkciniai alternantai (mitonimų v. dial. [RPr.] Aitwars, lie. áitvaras formalioji ir etimologinė analizė). Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2018, 7, p. 83-113.
- "Sūduvių knygelės" etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus (↔ Autrimpus [← Natrimpus]), Pilnitis, Parkuns, Peckols, Pockols etimologinė raida ir semantinė transformacija. Baltu filoloģija. 2019, t. 28, nr. 2, p. 35-106.
- "Sūduvių knygelės" etnomitologinė faktografija: sužadėtuvių ir laidotuvių bei uzurpuotų objektų paieškos ritualų genezė ir tipologinė atitiktis kitų ide. tautų apeigų aspektu. Simbolis Lietuvos kultūroje. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 123-186.
- Tęsiami senosios Prūsijos žemių tyrimai. Acta historica universitatis Klaipedensis 2023, t. 44, p. 185-194.
- Traces of Antique ideas about amber’s therapeutic qualities in the culture of Western Balts. Amber in the history of medicine: proceedings of the international conference. Kaliningrad: Kaliningrad Regional Amber Museum, 2016. P. 48-56.
- Velnias dūšią gaudo. Konvertitų baimė dėl mirusių artimųjų sielų būklės anapusiniame pasaulyje Lietuvos christianizacijos laikotarpiu. Kam skambino varpai? Bažnyčių ir šventorių tyrimai Lietuvoje. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2023. P. 159-183.
- Данные к реконструкции балто-славянского похоронного обряда: кашуб. donota "молоко" (лексико-семантические параллели балто-славянского ареала). Studia mythologica Slavica. 2012, 15, p. 217-230.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43146
Updated:
2020-12-10 15:16:20
Metrics:
Views: 144
Downloads: 25