Tęsiami senosios Prūsijos žemių tyrimai : recenzija

LTViduramžių laikotarpio Prūsijos istorijos tyrimai sulaukia vis didesnio dėmesio. Archeologams teberūpi senųjų prūsų laidojimo paminklai, ypač pereinamuoju iš pagonybės į krikščionybę laikotarpiu, kryžiaus karų bei christianizacijos metu besikeičiantis Prūsijos kraštovaizdis. Istorikai tebesiginčija dėl prūsų visuomenės sąrangos, socialinių sluoksnių formavimosi, jau nekalbant apie Vokiečių ordino atsikraustymo į Prūsiją istoriją ir prasidėjusius kryžiaus žygius, visam laikui pakeitusius prūsų gyvenimo būdą, pasaulėvoką ir pasaulėžiūrą. Ne mažesnis dėmesys skiriamas prūsų christianizacijai, pirmųjų parapijų steigimui, vienuolių ordinų veiklai Vokiečių ordino valdytoje Prūsijoje ir prūsų pagonybės vaizdinių Viduramžių šaltiniuose tyrimams. Lietuvoje tradiciškai didesnis dėmesys skiriamas prūsų dievybių etimologijos, funkcijų klausimams, ikikrikščioniškai mitinei pasaulėžiūrai ir ritualams, tuo tarpu Prūsijos visuomenės ir prūsų užkariavimo tyrimai tebelieka antraeiliai ar trečiaeiliai. Todėl bet kurios naujos knygos, skirtos prūsų visuomenės tyrimams, pasirodymas yra mokslinis įvykis ne tik užsienio, bet ir Lietuvos istorijos mokslo padangėje. Kaip tik tokia yra pristatoma lenkų tyrinėtojo iš Olštyno universiteto Seweryno Szczepańskio knyga, skirta ne visai Prūsijai, bet jos vienai istorinei žemei – Pamedei. Nors knygos pavadinime aiškiai minima Pamedė (Pomezania), nors joje iš tiesų nemažas dėmesys skiriamas Pamedės istorinės geografijos tyrimams, vis dėlto pats darbas gerokai peržengia šios prūsų žemės ribas – autorius nagrinėja prūsų, o ne tik pamedėnų visuomenei reikšmingus socialinio gyvenimo aspektus, pradedant atskirų socialinių grupių istorija ir baigiant kai kuriais su senųjų prūsų mitine pasaulėžiūra susijusiais ritualais.Kaip tik tokia yra pristatoma lenkų tyrinėtojo iš Olštyno universiteto Seweryno Szczepańskio knyga, skirta ne visai Prūsijai, bet jos vienai istorinei žemei – Pamedei. Nors knygos pavadinime aiškiai minima Pamedė (Pomezania), nors joje iš tiesų nemažas dėmesys skiriamas Pamedės istorinės geografijos tyrimams, vis dėlto pats darbas gerokai peržengia šios prūsų žemės ribas – autorius nagrinėja prūsų, o ne tik pamedėnų visuomenei reikšmingus socialinio gyvenimo aspektus, pradedant atskirų socialinių grupių istorija ir baigiant kai kuriais su senųjų prūsų mitine pasaulėžiūra susijusiais ritualais. Toks platesnis žvilgsnis į prūsų visuomenės sąrangą autoriui leido preciziškiau aptarti duomenis, liečiančius konkrečios Pamedės žemės istoriją, chronologiškai apimančią laikotarpį nuo pirmųjų prūsų paminėjimų rašytiniuose šaltiniuose IX a. iki pat Vokiečių ordino galutinio įsitvirtinimo XIII a. antrojoje pusėje, prireikus chronologiją nustumiant ir į vėlesnius laikus. Toks platesnis žvilgsnis į prūsų visuomenės sąrangą autoriui leido preciziškiau aptarti duomenis, liečiančius konkrečios Pamedės žemės istoriją, chronologiškai apimančią laikotarpį nuo pirmųjų prūsų paminėjimų rašytiniuose šaltiniuose IX a. iki pat Vokiečių ordino galutinio įsitvirtinimo XIII a. antrojoje pusėje, prireikus chronologiją nustumiant ir į vėlesnius laikus. [Iš teksto, p. 185-186]