Lietuva iki Mindaugo

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuva iki Mindaugo
Editors:
  • Jovaiša, Eugenijus, sudarymas [com]
  • Butrimas, Adomas, sudarymas [com]
Publication Data:
Vilnius : Elektroninės leidybos namai : 2003.
Pages:
462 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Malonaitis, Arvydas. Ledynų Lietuva, Baltijos jūra, upės ir ežerai. — Malonaitis, Arvydas. Lietuvos reljefas, klimatas, gyvūnija ir augalija. — Klimka, Libertas. Lietuvos dangus: Saulė ir Mėnulis. — Klimka, Libertas. Lietuvos dangus: žvaigždės ir žvaigždynai. — Girininkas, Algirdas. Šiaurės elnių medžiotojai - seniausieji Rytų Pabaltijo gyventojai. — Girininkas, Algirdas. Senosios Europos kultūros Rytų Baltijos pakrantėje. — Jovaiša, Eugenijus. Narvos kultūros žmonės - senieji vietos medžiotojai ir žvejai. — Jovaiša, Eugenijus. Indoeuropiečiai ir baltai. — Jovaiša, Eugenijus. Ankstyvųjų baltų kultūros. — Jovaiša, Eugenijus. Vaškevičiūtė, Ilona. Baltų gentys. — Butrimas, Adomas. Baltų žemės ir žemių konfederacijos. — Žulkus, Vladas. Vakarų Lietuvos žemių junginių bruožai. — Butrimas, Adomas. Lietuviai, Lietuva ir Lietuvos valstybė. — Jovaiša, Eugenijus. Malonaitis, Arvydas. Baltai ir antika. — Malonaitis, Arvydas. Baltai ir didysis tautų kraustymasis. — Butrimas, Adomas. Baltai vikingų žygių laikais. — Jovaiša, Eugenijus. Baltai ir krikščionių misionieriai. — Jankauskas, Rimantas. Lietuvos priešistorės ir proistorės gyventojų anttopologijos metmenys. — Malonaitis, Arvydas. Senosios Europos socialinė struktūra ir ankstyvoji Rytų Pabaltijo visuomenė. — Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų visuomenės struktūros bruožai. — Jovaiša, Eugenijus. Baltai antikos laikais: Dauglaukio bendruomenės eskizas. — Butrimas, Adomas. Ankstyvųjų viduramžių baltų visuomenė.— Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: titnagas ir gintaras. — Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: būstai, pastatai ir įtvirtinimai. — Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: medžioklė. — Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: žvejyba. — Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: gyvulininkystė ir žemdirbystė — Girininkas, Algirdas. Senųjų Lietuvos gyventojų ūkis: pirmieji metalai. — Malonaitis, Arvydas. Baltų verslai, juodoji ir spalvotoji metalurgija. — Malonaitis, Arvydas. Senieji baltų kirviai ir jų ergonomika. — Vaškevičiūtė, Ilona. Medinė statyba Lietuvoje. — Kuncevičius, Albinas. Mūrinės statybos pradžia Lietuvoje. — Jovaiša, Eugenijus. Baltai ir "Gintaro kelias". — Mudėnas, Paulius. Prekyba ir prekybos keliai. — Kuncevičius, Albinas. Baltų karyba. — Klimka, Libertas. Baltų religijos ir mitologijos struktūriniai bruožai. — Klimka, Libertas. Baltiškasis Pasaulio modelis ir kalendorius. — Jovaiša, Eugenijus. Dangus baltų gyvenime. — Jovaiša, Eugenijus. Klimka, Libertas. Pasaulėžiūra ir laidosena. — Butrimas, Adomas. Mezolito žmonių dailė. — Butrimas, Adomas. Žmogus ir gyvūnija akmens amžiaus dailėje. — Butrimas, Adomas. Keramikos lipdymo pradžia. — Butrimas, Adomas. Vieno baltiško papuošalo istorija. — Butrimas, Adomas. Metalų epochos papuošalai ir jų ornamentika. — Butrimas, Adomas. Žirgo vaizdinys baltų metalo plastikoje — Anotacijos anglų kalba — Šaltiniai, literatūra, nuorodos — Žodynėlis — Apie autorius.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTLietuvos žmonės dažnai kelia klausimus – iš kur ir kada atėjome, kas buvome, kokie buvome? Ilgame visuomeninio bendravimo kelyje mes tapome baltais ir pagaliau lietuviais. Seniausios mūsų istorijos pažinimo keliai sudėtingi: ilgą laiką įvairių mokslo šakų mokslininkai žiūrėjo į Lietuvos priešistorę tarsi iš „savojo kampo“. Archeologai, pasitelkę jų mokslui būdingus šaltinius, mėgino atskleisti seniausios Lietuvos visuomenės materialiąją ir, kiek leido jėgos bei galimybės, dvasinę senosios baltų visuomenės gyvenimo pusę. Istorikai, interpretuodami rašytinius šaltinius, siekė atpažinti baltų gentis ir jų gyventas teritorijas, didesnį dėmesį sutelkdami į Lietuvos valstybės tapsmo rašytinius šaltinius, kalbininkai – vietovardžiais ir vandenvardžiais apibrėžė baltų kalbinį arealą, baltų kalbų šakas, jų atsiskyrimo laiką, vietines tarmes ir tartis. Antropologai, remdamiesi laidojimo paminklų tyrinėjimų medžiaga, nagrinėjo senųjų žmonių fizines savybes, jų antropologinį tipą. Praėjo nemažai laiko, kol buvo suvokta, kad lietuvių etnogenezės tyrinėjimams reikia bendrų suinteresuotų mokslų pastangų, kad etnogenezė yra įvairių mokslų tyrimų objektas. Šis veikalas yra minėtų mokslo sričių atstovų bendro darbo rezultatas. Knygą „Lietuva iki Mindaugo“ sudaro septynios dalys, skirtos Lietuvos kraštovaizdžiui, kraštui ir etnosui, baltų išorės santykiams, visuomenės struktūrai, ūkiui, amatams ir prekybai, taip pat baltų pasaulėžiūrai ir proistorės menui. Autoriams vieniems kitus papildant ir pataisant, knygoje skleidžiasi gana tikroviška seniausioji mūsų istorija.Reikšminiai žodžiai: Indoeuropiečiai; Baltai; Archeologinės kultūros; Etnogenezė; Gentys; Rytų baltai; Vakarų baltai; Lietuviai; Žemaičiai; Jotvingiai; Indo-Europeans; Balts; Archaeological cultures; Ethnogenesis; Tribes; Eastern Balts; Western Balts; Lithuanians; Samogitians; Jotvingians.

ENLithuanians usually ask “When and from where we came?”, “Who and what we were?”. During a long way of social communication, we became Balts and, finally, Lithuanians. The ways to know the oldest history of ours are difficult; for a long time different scientists treated the pre-history of Lithuania as if “from their own corner”. Archaeologists used the sources characteristic to their science and tried to reveal the material part of the oldest Lithuanian community and, subject to effort and possibilities, spiritual part of life of the old Baltic community. By interpreting written sources, historians tried to distinguish Baltic tribes and their territories and paid attention to the establishment of the state of Lithuania. Linguists determined the Baltic linguistic habitat, the branches of Baltic languages, the time point of their separation, and local dialects and pronunciations by place-names and hydronyms. With regard to research material about monuments, anthropologists analysed physical characteristics of ancient people and their anthropological type. A lot of time passed until it was realized that there is a need for common effort of sciences in order to perform the research of Lithuanian ethnogenesis and that ethnogenesis is a research object of various sciences. This publication is a result of a joint work of the representatives of the mentioned sciences. The book “Lietuva iki Mindaugo” [Lithuania until Mindaugas] consists of 7 parts. It is about the Lithuanian landscape, region and ethnic group, external relations of Balts, structure of the society, economy, crafts and trade, world-view of Balts and art of pre-history. The authors made amendments and corrections to one another; and therefore the book reveals the oldest history of ours in a quite realistic way.

ISBN:
9986571898
Parts:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42666
Updated:
2020-08-04 20:15:22
Metrics:
Views: 343
Export: