Mažosios Lietuvos medžiaginės kultūros ir paveldo tyrimai 1980-2005 metais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mažosios Lietuvos medžiaginės kultūros ir paveldo tyrimai 1980-2005 metais
Alternative Title:
Studies of Material Culture and Heritage of Lithuania Minor in 1980-2005
Keywords:
LT
Medžiaginė kultūra; Kultūros paveldas; Kultūros vertybių apsauga; Mažoji Lietuva; Artefaktai; Klaipėdos kraštas; Liaudies architektūra; Nemuno delta
EN
Material culture; Cultural heritage; Heritage preservation; Ethnic architecture
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamos Mažosios Lietuvos medžiaginės kultūros ypatybės, tyrimų istorijos bruožai, tos kultūros paveldo būklė įvairiais laikotarpiais. Mažosios Lietuvos medžiaginės kultūros bruožai ir pavieniai reiškiniai minėti jau XVI a. Simono Grunau aprašymuose, vėlesniais amžiais analizuoti įvairiuose vokiečių tyrimuose ir publikacijose, tačiau XIX a. pab. – XX a. pr. įvykiai sąlygojo vokiškųjų etnokultūrinių tyrimų baigtį. Mažosios Lietuvos šviesuomenėje neatsirado savų profesionalių etnologų, vis dėlto medžiaginės kultūros tyrimų sąstingį iš dalies kompensavo muziejininkų ir kolekcininkų veikla. Jų dėka sukaupta gausi etnokultūrinių tyrimų medžiaga. 1925-1979 m. susidarė didžiulė profesionaliai organizuotų etnokultūrinių tyrimų Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje disproporcija, kadangi pastarojoje jokie šimtamilijoninės medžiaginės kultūros tyrimai nevykdyti, 1944 m. pradėtas visapusis krašto paveldo naikinimas. 1980 m. M. Purvinas pradėjo fiksuoti Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą, nuo 1988 m. publikuota šimtai mokslinių ir publicistinių straipsnių. Vis dėlto iki 2005 m. šio krašto medžiagine kultūra domėjosi tik pavieniai specialistai, sukauptos tik fragmentiškos žinios: įvairiais aspektais nagrinėta Mažosios Lietuvos liaudies architektūra, jos kaimų ypatybės, kapinės, etnografai tyrinėjo tautodailės dirbinius, tekstilės gaminius. Situacija dar pablogėjo po 1990 m., kai dėl Lietuvos Respublikos paminklosaugos institucijų abejingumo nebeatliekami sistemingi tyrinėjimai.

ENThe paper analyses features of material culture of Lithuania Minor, the history of its studies and the cultural heritage condition in various periods. Material culture features of Lithuania Minor and its individual phenomena were mentioned in the 16th c. in the works of Simon Grunau, and were later on analysed in various German studies and publications. However, the events at the turn of the 19th and 20th cc. brought German ethnocultural studies to an end. There were no professional ethnologists among the intellectuals of Lithuania Minor. Nevertheless, the sluggishness of material culture studies was partially offset by the activities of museologists and collectors who contributed to an ample stock of ethnocultural studies. 1925-1979 saw a huge disproportion in professionally organised ethnocultural studies in Lithuania Proper and Lithuania Minor, as the latter did not carry out any studies of billions worth of material culture. 1944 witnessed the beginning of thorough destruction of local heritage. In 1980, M. Purvinas began recording cultural heritage of Lithuania Minor, and hundreds of scientific papers and articles were published after 1988. Until 2005, however, material culture of this land only kindled interest among individual specialists, with fragmented information gathered: folk architecture of Lithuania Minor, features of its villages and cemeteries were studied from different aspects, and ethnologists analysed works of folk art and textile. From 1990, the situation deteriorated further due to failure to carry out systematic studies because of the indifference of agencies of the Republic of Lithuania, in charge of monument protection.

ISBN:
9986-19-956-5
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3169
Updated:
2013-04-28 15:47:33
Metrics:
Views: 12