Pievininkų kaimai Nemuno deltoje
LTStraipsnyje aptariami savitos struktūros pievininkų kaimai, ligšiolinėje istoriografijoje nesulaukę pakankamai dėmesio. Pievininkų kaimų susikūrimą ir raidos ypatumus lėmė gamtinės sąlygos ir socialiniai-ekonominiai veiksniai, nuo XVI–XVII a. vaidinę vis svarbesnį vaidmenį. Straipsnyje apibūdinami pagrindiniai pievininkų kaimo bruožai – žemėvaldai būdingas pievų ir ganyklų vyravimas valdytuose žemės plotuose; pagrindiniai tenykščių gyventojų verslai buvo gyvulininkystė ir pievų šienavimas pardavimui; pievininkų kaimų struktūrai būdingas gana padrikas ir glaudus sodybų susispietimas saugesnėse aukštesnėse vietose, daugiausia individualios sodybų planų schemos. Pievininkų pastatų architektūra sąlygota ekstremalių gyvenimo sąlygų – pastatai išsiskiria aukštesniais, tvirtesniais pamatais, erdviomis, tvirtomis pastogėmis atsargoms laikyti. Po 1944 m. naikinant Mažosios Lietuvos kultūros paveldą pievininkų kaimai sparčiai nyko, nes sovietinė paminklosauga ir paminklotvarka ignoravo unikalius etnokultūros reliktus. Nepriklausomoje Lietuvoje oficialios institucijos irgi neskyrė pakankamai dėmesio pievininkų kaimams tirti ir globoti.Reikšminiai žodžiai: Pievininkų kaimai; Kopininkai; Hidrotechnika; Užliejamos pievos; Vidinė kolonizacija.
ENThe article discusses grassland villages of an original structure, which have not been given sufficient attention in historiography thus far. The formation of grassland villages and peculiarities of their development were determined by natural conditions and social-economic factors, which played an ever-important role in the 16th – 17th century. The article characterises the main features of grassland villages – prevalence of meadows and pastures characteristic of land ownership in the plots of land being managed; main trades and cattle breeding of the people of that place and hay harvesting for sale; scattered and dense concentration of farmsteads in safer higher places typical of the structure of grassland villages, mainly individual schemes of plans of farmsteads. Architecture of buildings of the people in grassland villages was determined by extreme living conditions – buildings distinguished themselves in higher, stronger foundations, spacious, strong lofts for storing stocks. After 1944, when cultural heritage of Lithuania Minor was being destroyed, grassland villages were rapidly disappearing because soviet heritage protection and management ignored unique relicts of ethnic culture. Official institutions in Independent Lithuania did not pay enough attention to the investigations into grassland villages and their protection either.
- Mažosios Lietuvos medžiaginės kultūros ir paveldo tyrimai 1980-2005 metais / Martynas Purvinas, Marija Purvinienė. Mažosios Lietuvos kultūros paveldas / Domas Kaunas (sudarytojas ir ats. redaktorius). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. P. 59-74.
- Rusnės apylinkių kaimų raida XVIII-XX a / Martynas Purvinas. Kultūros paminklai. 2013, 17, p. 41-53.
- Žemaitijos ir Klaipėdos krašto senųjų kaimų struktūra / Martynas Purvinas. Liaudies kultūra. 2005, Nr. 5, p. 31-39.
