Religious ethnology and trends in studies of folk religion in Lithuania

LTStraipsnyje išsamiai nagrinėjama religijos etnologijos bei liaudiško religingumo tyrimų padėtis Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad XX amžiuje dėl įvairių ideologinių priežasčių Lietuvos etnologijoje nesusiformavo savarankiška religijos etnologijos mokslo kryptis, o su religija susiję klausimai dažniausiai buvo siejami vien su folkloro, liaudies papročių tyrimais. Tai lėmusios istorinės ideologinės priežastys nuodugniai analizuojamos. Straipsnyje apžvelgiama sovietmečio religijos tyrimų situacija, kada tyrinėtojai buvo priversti savo darbuose deklaruoti marksistinę poziciją. Dvasinės kultūros, taip pat ir visi religiniai klausimai, buvo nagrinėjami griežtai iš materialistinio požiūrio taško. Visa tai, kas siejosi su religija, traktuota negatyviai, laikyta žmonių tamsumo išdava, ar tiesiog buvo atmetama. Autorius teigia, kad apie religijos etnologijos bei liaudiško religingumo tyrimus Lietuvoje galima kalbėti tik nuo XX amžiaus pabaigos, kada Lietuva atgavo nepriklausomybę. Nors, autorius nuomone, metodologinė, metodinė bei empirinė religijos etnologijos tyrimų bazė dar nespėjo pilnai susiformuoti, tačiau jau pasirodė nemažai religijos bei liaudiško religingumo tyrimų. Darbe autorius nuodugniai aptaria mokslines institucijas, atskirų konkrečių mokslininkų indėlį į šios srities tyrinėjimus (G. Beresnevičiaus, D. Svidinskaitės, R. Merkienės, J. Mardosos, A. Motuzo ir kitų).Reikšminiai žodžiai: Catholic religion; Ethnology; Etnologija; Folk believes; Tautosaka; Kryžiai; Liaudies pamaldumas; Liaudies religija; Lietuvos katalikų mokslo akademija; Lithuania; Religija; Religinė etnologija; Studies of religion; Crosses; Ethnology; Etnologija; Folk religion; Folklore; Katalikų tikėjimas; Liaudies tikėjimai; Lithuania; Lithuanian Catholic Academy of Science; Religijos studijos; Religion; Religious ethnology.

ENThe article comprehensively analyses the state of religious ethnology and folk religiosity in Lithuania. The attention is paid to the fact that because of various ideological reasons, an independent tendency of the religion ethnology science did not form in Lithuania in the 20th c. and the religious issues were usually related to the researches of folklore and folk customs. Therefore, the historic ideological reasons are analysed comprehensively. The article reviews the situation of religion during the Soviet period when the researchers were made to declare the Marxist position in their works. The issues of spiritual culture, as well, as the issues of religion were analysed only from the materialistic point of view. Everything that was related to religion was attributed to obscurantism or was simply rejected. The author states that it is possible to talk about the researches of religious ethnology and folk religiosity in Lithuania only from the end of the 20th c. when Lithuania restored its independence. Although, according to the author, the research base of methodological, methodical and empirical religious ethnology is not completely formed, however, quite many researches on religion end folk religiosity had already appeared. The author discusses the scientific situation and the input of concrete scientists (G. Beresnevičius, D. Svidinskaitė, R. Merkienė, J. Mardosa, A. Motuzas and others) to the researches of the field in a comprehensive way.

• Ikikrikščioniškosios kultūros interpretacijos Lietuvos etnologijoje / Jonas Mardosa. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 119-144.
• Įvadas į religijos etnologiją, liaudies religiją ir liaudiškąjį pamaldumą: paradigmų ir tyrimo turinio klausimai / Jonas Mardosa. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 9-29.
• "Jau verbela… tai nuo senovės, nuo senų senovės" : išmokti veiksmai (Trakų dekanatas. XX a.) / Danguolė Svidinskaitė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2001, t. 18, p. 191-223.
• Krikštynos ir vardynos Šiaurės Rytų Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2001, t. 19, p. 243-266.
• Kryžiaus dienos XX a : krikščioniška ir žemdirbiška tradicija / Jonas Mardosa. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2002, t. 21, p. 89-106.
• Liaudies pamaldumo elementai Aldonos Elenos Puišytės kūryboje / Jonas Jonušas. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2023, 34, p. 129-138.
• Lietuvių šeima ir papročiai / Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
• Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika / Alfonsas Motuzas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2003. 292 p.
• "Marijos Nekalto Prasidėjimo Valandų" kulto istorija Lietuvoje / Virginija Kvasaitė. Soter. 2003, 9 (37), p. 163-168.
• Religingumas, tapatumas ir istorinis laikas / Danguolė Svidinskaitė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2002, t. 21, p. 213-239.
• Šiuolaikiniai atlaidai Lietuvoje : religinis ir socialinis aspektas / Jonas Mardosa. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2003, t. 18, kn. 1, p. 259-278.
• Tradicinės lietuvių liaudies skulptūros siužetų pasiskirstymas / Skaidrė Urbonienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2002, t. 21, p. 107-126.
• Vardinės Lietuvoje : ištakos ir tradicijų kaita / Jonas Mardosa. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2003, t. 22, p. 285-305.
• Вильнюсский праздник Трех королей в ХХ - начале ХХI века / Й. Мардоса. IV Всероссийский конгресс фольклористов: Тула, 1–5 марта 2018 г. Т. 3, Комплексные исследования тра- диционной культуры / сост.: В. Е. Добровольская, А. Б. Ипполитова. Москва : ГРДНТ имени В. Д. Поленова, 2020. P. 100-109.
• Зеляніна святкаванняў Сёмухі і Дзявятніка ў літоўскай сельскай культуры першай паловы ХХ стагоддзя / Ёнас Мардоса. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні. 2020, 7, p. 199-230.
• Общинне релігійне життя литовського села у ХХ столітті: питання народної релігійності / Йoнас Мардоса. Народна творчість та етнологія. 2011, № 3, p. 59-63.