Lietuvių tautinis identitetas : bruožai ir tipai

LTStraipsnyje siekiama apčiuopti šiuolaikinį tautiškumą ir nustatyti lietuvių tautinės tapatybės arba lietuviškumo kontūrus. Todėl bandoma įvardyti ryškiausius, dominuojančius lietuvių tautinės tapatybės bruožus bei nustatyti jų derinius ir iš to išvesti tautinio identiteto tipus. Nužymint lietuviškumą kaip identitetą neįmanoma išskirti vienintelio jo bruožo nei sudaryti griežtai apibrėžto jų rinkinio. Tegalima kalbėti tik apie labai santykinai stabilias konfigūracijas. Neatsitiktinai tokiam neapibrėžtumui įveikti pasirinkta metodologija, kuri leidžia informantams patiems sukurti lietuvių tautinio identiteto apibūdinimą, naudojant tik minimalius tyrimo rėmus. Ši metodologinė perspektyva leidžia informantams faktiškai patiems įvardyti lietuviškumo bruožus. Todėl pagrindinis šio tyrimo tikslas – suprasti, ką Lietuvos žmonės turi galvoje save įvardindami lietuviais. Tyrimas rodo, kad lietuvių tautinės tapatybės bruožų rinkinyje reikšmingumu išsiskiria du kriterijai: gimimo Lietuvoje faktas ir moralinis-emocinis ryšys, siejantis žmogų su Lietuva. Remiantis kiekybinio tyrimo duomenų analize, išskiriami trys dominuojantys lietuvių tautinės tapatybės tipai – pilietinis / etninis, pilietinis / kilmės / inkultūracinis ir kilmės / inkultūracijos. Tai reiškia, jog beveik du trečdaliai lietuviais save vadinančių Lietuvos gyventojų tautinę tapatybę konstruoja naudodami pilietinius ir kilmės / inkultūracinius bruožus.Reikšminiai žodžiai: Etninė tauta; Globalizacija; Kultūra; Lietuviškumas; Pilietinė tauta; Tautinis identitetas; Tautinis tapatumas; Tautinė savivoka; Tautinė valstybė; Civil nation; Culture; Ethnic nation; Globalization; Lithuanianess; Nation-state; National identity; National self understanding.

ENThe article is aimed at defining modern nationality and establishing Lithuanian identity features or contours. Therefore, the author attempts to name the most prominent features of Lithuanian national identity and define their combination thus outlining the national identity types. Without defining it as an identity it is impossible to distinguish its only feature. In this case it is possible to speak only about relatively stable configurations. The methodology to overcome such indefiniteness was not chosen on a random base. This methodology allows informants to create a definition of the national identity by themselves with minimum research restrictions. This methodological perspective allows informants to virtually name features of the Lithuanian identity. Therefore, the main aim of this research is to understand what Lithuanian people have in mind when they call themselves Lithuanians. The research shows there are two significant criteria in the set of features of the Lithuanian national identity: the fact of birth in Lithuania and a moral and emotional link with Lithuania. According to the data of the quantitative research data analysis, three prevailing types of Lithuanian national identity are distinguished: civil/ethnic, civil/derivational, enculturational and derivational/enculturational. This means that almost two thirds of Lithuanian residents calling themselves Lithuanians build national identity by using civil and derivational/enculturational features.

• Atvirosios visuomenės teisinio identiteto tyrimo metodologijos iššūkiai: tarp mąstymų į plotį ir į gylį / Vytautas Šlapkauskas. Socialinių mokslų studijos. 2019, Nr. 11 (1), p. 19-36.
• Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos : Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės / Algimantas Valantiejus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2001, Nr.1/2, p. 20-45.
• Etniškumas ir pilietybė paribyje: Punsko ir Šalčininkų atvejai / Darius Daukšas. Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija / Vytis Čiubrinskas, Darius Daukšas, Jolanta Kuznecovienė, Liutauras Labanauskas, Meilutė Taljūnaitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2014. P. 87-100.
• Keli lietuvių miestų gyventojų kalbinės tapatybės bruožai / Loreta Vilkienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 155-174.
• Language attitudes, practices and identity in the new Lithuanian diaspora / Meilutė Ramonienė, Jogilė Teresa Ramonaitė. Russian journal of linguistics. 2021, vol. 25, no. 4, p. 1024-1046.
• Lietuviškosios tapatybės sampratos kaita visuomenės sąmonėje 2008–2017 metais / Aida Savicka. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 2 (45), p. 68-83.
• Lietuvių identiteto kaita vykstant emigracijai / Ligita Šimanskienė, Jurgita Paužuolienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2013, 9, p. 285-297.
• Lietuvių imigrantų požiūriai į lituanistinį vaikų ugdymą / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 310-317.
• Lietuvos latvių kultūrinis tapatumas regioninės ypatybės / Auksė Noreikaitė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2012, t. 14, p. 78-90.
• Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose / Darius Daukšas. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 167-193.
• Migracija, kalba, tapatybė / Meilutė Ramonienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 11-21.
• Mobingo specifiškumas : lietuviškojo mentaliteto bruožai / Jolita Vveinhardt, Pranas Žukauskas. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2010, Nr. 3 (22), p. 173-181.
• Nostalgijos migrantai: repatriantų identitetas ir socialinis netikrumas pokomunistinėje Lietuvoje / Vytis Čiubrinskas. Lietuvos etnologija. 2007, 6 (15), p. 73-93.
• Paribio identitetai: Punsko ir Šalčininkų atvejai / Darius Daukšas. Etniškumo studijos. 2014, Nr. 2, p. 89-106.
• Tarp tapimo norvegu ir buvimo lietuviu: Norvegijos lietuvių pilietybės sampratos / Darius Daukšas. Lietuvos etnologija. 2018, 18 (27), p. 63-86.
• Tautiškumo ir pilietiškumo esmė ir sąsajos multidimensinis identitetas : tautinio ir pilietinio tapatumo sankirtos ir slinktys / Irena Zaleskienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 1-10.
• Toronto lietuvių bendruomenės lietuviškojo portreto eskizas / Loreta Vilkienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 25-82.