Lietuvos latvių kultūrinis tapatumas regioninės ypatybės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos latvių kultūrinis tapatumas regioninės ypatybės
Alternative Title:
Latvians of Lithuania cultural identity: regional features
In the Journal:
Acta humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2012, t. 14, p. 78-90. Regionas: laikas, erdvė, žmonės
Keywords:
LT
Istorija; Kalba; Kultūrinis tapatumas; Lietuvos latviai; Lokalinis tapatumas; Pasienis; Pasienis,; Religija.
EN
Borderland; Cultural identity; History; Language; Local identity; Religion; The Latvians of Lithuania.
Summary / Abstract:

LTPasienyje gyvenančių latvių kultūrinis tapatumas nėra vienalytis ir skirtingose vietovėse turi savitų regioninių bruožų, kuriuos lėmė įvairūs istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai. Vienas svarbiausių kultūrinio tapatumo požymių yra kalba, kuri pasienio vietovėse yra įgavusi skirtingų bruožų. Tokia pakitusi kalba yra Lietuvos latvių kultūrinio tapatumo savastis ir juos sieja su vietove, kurioje jie gyvena. Dėl to Lietuvos latviai nėra linkę tapatintis su Latvijos latviais, nes girdėdami jų kalbą bei kalbėdami savo kalba jie jaučiasi kitokie ir akcentuoja savo lokalinę tapatybę (ryškiausias pavyzdys - Palangos apylinkių latvių (kuršininkų) tapatybės atvejis). Lietuvos ir Latvijos pasienyje gyvena įvairias tikybas išpažįstantys latviai, todėl religija nėra tautą vienijantis veiksnys, išpažįstamos skirtingos religijos lemia skirtingus papročius, kurie suformuoja nevienodą Lietuvos latvių kultūrinį tapatumą. Lietuvos latvių religinis tapatumas yra daugialypis. Pastebimas ir kelių religijų susiliejimas, kada Lietuvos latviai derina tiek katalikiškas, tiek liuteroniškas tradicijas, bet dėl to nenukenčia jų latviškoji tapatybė. Tačiau daliai Lietuvos latvių religija nėra svarbi, todėl neišreiškia jų kultūrinio tapatumo, ir jie yra linkę lietuvėti. Lietuvos latvių kultūrinio tapatumo skirtumus lėmė ir jų ekonominė padėtis. Palangos apylinkių latviai, gyvendami šalia jūros, vertėsi žvejyba, kuri paveikė jų kultūrinio tapatumo susiformavimą bei nulėmė žemą jų socialinę padėtį ir tai skatino nusileisti lietuviams. Biržų apylinkių latviai vertėsi žemdirbyste ir amatais, priklausė aukštesniam negu lietuviai socialiniam sluoksniui, turėjo daugiau galimybių puoselėti savo kultūrinį tapatumą ir net jį primesti lietuviams. [Iš leidinio]

ENThe cultural identity of Latvians living in the Lithuanian-Latvian borderland is not monolithic and it has distinctive regional features determined by different historical, cultural, and economic factors. One of the most important Latvian cultural identity features is the language which has distinctive features in borderland places. The modified language is a singularity of the Latvians' cultural identity and relates them to the locality in which they live. So the Latvians of Lithuania do not identify themselves with Latvians of Latvia because they feel being different and emphasize their regional Latvian identity (for example, the case of Latvians in Palanga district). Latvians living in the Lithuanian-Latvian borderland belong to different religious confessions, so religion is not the factor that could unite the nation. Belonging to different religious confessions determine different customs that form different cultural identity. The religious identity of the Latvians in Lithuania is manifold. Merging of several religions, when the Latvians of Lithuania keep to catholic and Lutheran traditions, is observed, but this does not influence their Latvian identity. However, religion is not important to all Latvians, so it does not express their cultural identity and they are assimilating the Lithuanian culture. The cultural identity of the Latvians in Lithuania was also affected by economic factors. Latvians form Palanga district near the Baltic Sea lived on fishing, what formed their cultural identity and affected low social status, so they had to yield to Lithuanians. Latvians from Biržai district lived on agriculture and handicrafts, their social status was higher than the status of Lithuanians, so they had more opportunities to foster their cultural identity, even to impose it on Lithuanians. [From the publication]

ISSN:
1822-7309; 2424-3388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44332
Updated:
2018-12-17 13:24:12
Metrics:
Views: 23    Downloads: 11
Export: