Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos : Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės
LTXIX a. paskutiniojo ketvirčio socialinių ir kultūros procesų Lietuvoje interpretavimas duoda pagrindo teigti, kad sociologiniu požiūriu tautinio identiteto simbolinis konstravimas buvo sudėtinis reiškinys, susidedąs iš įvairių, vienas kitą papildančių, o kartais netgi prieštaringų, komponentų. Straipsnio autorius siekė keleto tikslų: 1) pasitelkus esamus istorinio aiškinimo ar literatūrinės įžvalgos pavyzdžius, svarstyti specifinių socialinių ir kultūros veiksnių sutapimą ankstyvuoju lietuvių tautinio sąjūdžio laikotarpiu; 2) aptarti santykį tarp kalbos veiksnio ir praktinio veiksmo, išnagrinėti lingvistinio identiteto raidos socialines priežastis; 3) tikslinti žodžių, vartojamų skirtinguose istorinio aiškinimo pavyzdžiuose, reikšmes. Šie trys aspektai vienas kitą papildo: straipsnyje nėra dalykų, kurių nebūtų aptikę ir įvardiję istorikai ir sociologai. Čia bandoma nauju žvilgsniu pažvelgti į turimus faktus pakartotinai interpretuojant aptariamo istorinio laiko socialinio veiksmo priežastis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Identitetas; Kalba; Kultūra; Modernizacija; Nacionalinis identitetas; Nacionalizmas; Religija; Tautinis tapatumas; Culture; Identity; Language; Modernisation; National identity; Nationalism; Religion.
ENInterpretation of social and cultural processes in Lithuania in the 19th century is a basis for stating that symbolic construction of national identity was sociologically a complicated phenomenon, consisting of various, mutually complementing and sometimes contradictory components. The author of the article had several objectives: 1) consider the coincidence of specific social and cultural factors at the early stage of the Lithuanian Liberation Movement by means of available examples of historical interpretation or literary insight; 2) discuss the relation between a linguistic factor and a practical action, analyse social causes of the development of linguistic identity; 3) clarify the meanings of words used in different examples of historical interpretation. These three aspects complement each other: the article contains no items, which were not discovered and stated by historians and sociologists. An attempt is made have a look at available facts from a different perspective by repeatedly interpreting the causes of the social action in the period concerned.
- Globalizacija: iššūkis nacionalumui / Ligita Šimanskienė. Valdymo problemos: teorija ir tendencijos / mokslinis redaktorius A. Seilius. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. P. 100-133.
- Jaunimo kultūrinis identitetas : prioritetai, nuostatos, etninė kultūra / Eugenija Krukauskienė, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 103 p.
- Keli lietuvių miestų gyventojų kalbinės tapatybės bruožai / Loreta Vilkienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 155-174.
- Lietuviškosios tapatybės sampratos kaita visuomenės sąmonėje 2008–2017 metais / Aida Savicka. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 2 (45), p. 68-83.
- Lietuvių tautinis identitetas : bruožai ir tipai / Jolanta Kuznecovienė. Lietuviškojo identiteto trajektorijos / sudarė Vytis Čiubrinskas, Jolanta Luznecovienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 55-74.
- Prietarų sociologija. Iracionalūs racionalaus aiškinimo klystkeliai / Algimantas Valantiejus. Kultūros barai. 2002, Nr. 4, p. 10-18. 2002, Nr. 5, p. 13-16. 2002, Nr. 7, p. 13-19. 2002, Nr. 8/9, p. 9-17.
- Suverenumo idėjos raiška XX amžiaus pradžioje Lietuvos politinių veikėjų diskurse / Aistė Deimantaitė, Liudas Mažylis. Darbai ir dienos. 2019, t. 72, p. 29-63.
- Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai / Jolanta Kuznecovienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2006, Nr. 2 (18), p. 84-107.
