Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimas ir jo istorija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimas ir jo istorija
Alternative Title:
Noun declension system in the Northern Širvintiškiai subdialect and its history
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
Pages:
271 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas: Šiaurinių širvintiškių vieta lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje; Metodiniai darbo principai — Dabartinė šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimo sistema — Daiktavardžio linksniavimo sistemos struktūriniai požymiai — Daiktavardžio kategorijos: Giminės kategorija; Skaičiaus kategorija; Linksnio kategorija — Jungtinis skaičiaus ir linksnio kategorijų simbolizavimas — Daiktavardžio kamienai — Fleksinių klasių paradigmos — Konstrukcinis linksnių formų ikoniškumas — Daiktavardžio formų ir galūnių sinkretizmas: Vertikalusis (formų) sinkretizmas; Horizontalusis (galūnių) sinkretizmas — Linksniavimo tipų hierarchija — Daiktavardžio kamienų stabilumas ir produktyvumas — Daiktavardžio linksniavimo sistemos rekonstrukcija — Daiktavardžio kategorijos: Daiktavardžio giminė; Daiktavardžio skaičius; Daiktavardžio linksnis — Daiktavardžio kamienai: a kamienas; ia1 kamienas; ia2 kamienas; ā ir iā kamienai; ē kamienas; i kamienas; u ir iu kamienai; Priebalsinis kamienas — Fleksinių klasių paradigmos — Daiktavardžio linksniavimo sistemos raida ir jos vidiniai motyvai — Daiktavardžio žodžio galo fonetiniai pakitimai: Leskieno dėsnis; Balsių a ir *ā priešakėjimas po minkštųjų priebalsių; Balsių *ē ir *ō dvibalsėjimas kirčiuotame skiemenyje; Balsių *ę ir *ō kitimas nekirčiuotame skiemenyje; Balsių *e ir *ā kitimas kirčiuotame skiemenyje; Nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpėjimas — Netvirtapradžių dvibalsių ir diftongoidų monoftongizacija —Daiktavardžio linksniavimo sistemos morfologiniai pakitimai: Galūnių sandaros asimetrijos šalinimas; i ir priebalsinio kamienų poliarizacija pagal gimines; Pašalio vietininkų nykimas; Vidaus vietininkų tarpusavio sąveika; Dviskaitos nykimas; Įvardinių galūnių poveikis; Kokybinis trumpųjų žodžio galo balsių kitimas – morfologinis procesas — Daiktavardžio kamienų tarpusavio sąveika: ē, iā ir i kamienų tarpusavio sąveika; a ir u kamienų tarpusavio sąveika; ia1, ia2 ir iu kamienų tarpusavio sąveika; Priebalsinio kamieno sąveika su kitais kamienais; ā ir ē kamienų tarpusavio sąveika — Išvados — Literatūra — Šaltiniai — Vietovardžių sąrašas — Santrumpos — Noun declension system in the Northern Širvintiškiai subdialect and its history (Summary) — Šiaurinių širvintiškių tekstai.
Keywords:
LT
Daiktavardis; Daiktavardžių linksniavimo sistema; Fonetiniai pakitimai; Giminė; Giminės kategorija; Kamienai; Linksniavimo sistema; Linksnis; Rekonstrukcija; Skaičiaus kategorija; Skaičius; Vertikalusis ir horizontalusis sinkretizmas; Šiauriniai širvintiškiai.
EN
Case; Declension system; Gender; Gender category; Grammatical numbers; Northern Širvintiškiai subdialect; Noun; Noun declension system; Number; Phonetic changes; Reconstruction; Stems; Vertical and horizontal syncretism.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje aptariama šiaurinių širvintiškių daiktavardžio morfologija. Piečiausia širvintiškių tarmės dalis (Musninkai, Kernavė, Giedraičiai) buvo sulenkėjusi. Kiti širvintiškiai skirtini pagal nevienodą kirčio atitraukimą į pietinius (silpnas sąlyginis kirčio atitraukimas) ir šiaurinius (intensyvesnis sąlyginis kirčio atitraukimas). Didžioji šiaurinių širvintiškių dalis, skirtingai nei pietinė, vienbalsina tvirtagalius atviro žodžio galo dvibalsius -ai, -au, -ei, -ui. Kai kurių pietinės dalies atstovų kalboje jaučiamas silpnas lenkų kalbos akcentas. Šiaurinė dalis fonetinio lenkų kalbos poveikio nepatyrė. Darbe sinchroniškai nagrinėjama dabartinė šiaurinių širvintiškių daiktavardžio morfologinė sistema: kategorijos, kamienai, paradigmos, vertikalus ir horizontalus sinkretizmas, natūralioji kamienų hierarchija ir susigrupavimas pagal panašumą, jų stabilumas ir produktyvumas. Pateikiama šiaurinių širvintiškių teritorijoje tarp rytų aukštaičių tarmės išsiskyrimo ir Leskieno dėsnio veikimo buvusios daiktavardžio linksniavimo sistemos rekonstrukcija. Diachroniniu požiūriu nagrinėjama fonetinė daiktavardžių linksnių formų galūnių raida, sinkretinių galūnių daugėjimas, linksniavimo sistemos paprastėjimas, giminės kategorijos persitvarkymas po Leskieno dėsnio, kai kurių fleksinių klasių išnykimas; analizuojami morfologiniai kitimai – galūnių sandaros asimetrijos šalinimas, pašalio vietininko išnykimas, dviskaitos nykimas. Atskleidžiamas laipsniškas širvintiškių atsiskyrimas nuo kitų rytų aukštaičių patarmių. Aptariama kamienų tarpusavio sąveika, jos tipai ir veikimo sąlygos.

ENA study is about the morphology of the noun in the northern area of Širvintai. The most southern part where the dialect prevailed (Musninkai, Kernavė, Giedraičiai) was influenced by Polish. Other speakers of the area were divided into southern (a weak and relative distraction of the stress) and northern (a more intense relative distraction of the stress) according to the stress. In the majority part of the northern Širvintai, the diphthongs -ai,-au,-ei,-ui of an open-ended rising word were changed into monophthongs. The language in the southern part had a week Polish accent. The northern part did not experience the phonetic influence of Polish. The study simultaneously analyses the current morphological system of the noun of the northern Širvintai: categories, stems, paradigms, vertical and horizontal syncretism, natural hierarchy of stems, division into groups according to similarities, their stability and productivity. The reconstruction of the former declensional system of the noun that was used in the territory of the northern Širvintai, between the division of the Eastern Upper Lithuanian dialect and the law of Leskienas, is presented. The phonetic development of the noun declensional inflections, the increase of syncretic inflexions, the simplification of the diclensional system, the change of the category of gender after the law of Leskienas, the disappearance of some inflectional classes is analysed diachronically. Morphological changes, such as the elimination of asymmetry in the inflectional structure, the disappearance of the addressive locative and the dual number, are analysed. The gradual separation of the dialect from other Eastern-Upper Lithuanian dialects is revealed. The interaction of stems, its types and conditions are discussed.

ISBN:
9789955335122
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22990
Updated:
2020-12-16 18:47:40
Metrics:
Views: 88
Export: