Inteligento vaizdinys XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuviškajame viešajame diskurse: moterų balsas

LTStraipsnyje nagrinėjami moterų tekstai bendrajame inteligentijos problemų viešajame diskurse XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, siekiant išsiaiškinti, kokias reikšmes sąvokai „inteligentas“ teikė visuomeninėse diskusijose dalyvavusios moterys, ar galima kalbėti apie atskirą moters inteligentės vaizdinį, kada moterys pačios ima save suvokti kaip inteligentes, at randa tik moterims inteligentėms būdingas veiklas. Atsižvelgiant į inteligentijos sąvokos konceptualizavimo sudėtingumą, straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas inteligentijos sąvokos reikšminiam turiniui viešajame diskurse, už tyrimo ribų paliekant inteligentijos socialinės ir profesinės struktūros, politinio, tautinio ir sociokultūrinio aktyvumo klausimus, asmeninės patirties atvejus. Raktažodžiai: inteligentija, viešasis diskursas, tapatybė, moterų socialinis vaidmuo.

ENThe article examines women’s texts in the general public discourse of intelligentsia in the late nineteenth and early twentieth centuries, in order to see what meanings were given to the term “intelligentsia” by the women who participated in the public debate, whether it is possible to talk about a separate image of the female intelligentsia, when women begin to perceive themselves as intellectuals, and when they discover the activities that are typical of female intelligentsia. A separate discussion focuses on women’s evaluations, the content and the genealogy of the formation of evaluations. The methodology of public discourse analysis, combined with the critical discourse analysis and the analytical approaches of discourse theory developed by Ernest Laclau and Chantal Mouffe, which reveal the links between group formation and discourse, is used in the study. The main source of the research is the Lithuanian periodical press and published works of fiction, which, more than letters or diaries, reflect the collective thinking of the intelligentsia, and, most importantly, show the reflection of ideas, the context of their dissemination, and allow us to assess, at least partially, the impact of those ideas. Given the complexity of conceptualizing the concept of intelligentsia, the article focuses on the content of the concept of intelligentsia in public discourse, leaving outside the issues of the social and professional structure of the intelligentsia, also political, national and sociocultural activism, and cases of personal experiences. Keywords: intelligentsia, public discourse, identity, women’s social role.

• Atminimų sodai: albumistikos etiudai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos "album amicorum" katalogas.. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2016. 780 p.
• Dvarininkės savarankiškumo intencija: Apolinaros Žabaitės-Pliaterienės atvejis. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/2, 55-81.
• Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 183 p.
• Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05–1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05–1886-09). Archivum Lithuanicum 2012, 14, 227-308.
• Jungtys. Vilnius : Alma littera, 2013. 510 p.
• Karolina Praniauskaitė: "Do młodego Poety" ("Jaunajam Poetui"): eilėraščio istorija. Archivum Lithuanicum 2013, 15, 141-190.
• Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8-9 dešimtmečiai. Lietuvos istorijos metraštis 2013, 2012/1, 25-49.
• Lazdynų Pelėdos kūryba: melodraminio režimo problemos ir kontekstai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 245 p.
• Lietuvių inteligento vaizdinys jaunimo žurnale Aušrinė (1910–1914 m.). Lituanistica 2020, 3, 217-228.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia.. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pradžia – XIX a. 7 dešimtmetis): bendrieji tyrimo aspektai. Lietuvos istorijos metraštis 2014, 2013/1, 25-56.
• Mečislovo Davainio-Silvestraičio dienoraštis: lietuvių inteligento saviraiškos Vilniuje liudininkas (1904–1912). Archivum Lithuanicum 2017, 19, 171-194.
• Moderniosios Lietuvos kūrimas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 254 p.
• Moters socialinio vaidmens konstravimas XIX-XX a. sandūros Lietuvos viešajame diskurse: ideologijų sklaidos ir kovos arena. Bitės laikas: privataus ir viešo gyvenimo modeliai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. P. 105-118.
• "...Noriu būti tavo knygoje...": XIX amžiaus pirmosios pusės moterų atminimų albumai (lietuviškieji pavyzdžiai). Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 327-401.
• Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė: Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. 265 p.
• Parašyta moterų. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
• "Prarastosios inteligentijos" problema ir jos sprendimo būdai lietuviškoje spaudoje (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia). Lituanistica 2021, 1, 48-63.
• Privati tyla, vieši balsai: moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 361 p.
• Profesinės inteligentijos gimimas: Jono Bobrovskio (1777-1823) gyvenimo ir kūrybos atvejis.. XVIII amžiaus studijos 2019, 5, 179-188.
• Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. 167 p.
• Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė: epocha, idealai, kūryba.. Vilnius : Vaga, 1992. 365, [2] p.
• Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė - lietuvių visuomenės veikėja tarptautinėje erdvėje. Lyčių studijos ir tyrimai 2012, 10, 8-16.
• Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 471 p.
• Tėvai, sutuoktiniai, vaikai: kalbos vartojimas bajoriškos kilmės lietuvių inteligentų šeimose (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia). Lituanistica 2018, 2, 110-122.
• Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje - XX amžiaus pradžioje. Vilnius : Vaga, 1999. 221 p.
• Viešojo diskurso galia: lietuvių inteligentijos savikūra periodinėje spaudoje (XIX a. pabaiga–XX a. pradžia). Logos (Vilnius) 2019, 98, 162-173.
• Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos "neakivaizdininkės": "gender aspektas" Vilniaus senienų muziejaus istorijoje (1856-1865). Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855-1915). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015. P. 291-347.
• Vinco Kudirkos liberalus nacionalizmas mažų Vidurio rytų Europos tautų tautinių sąjūdžių kontekste. "Tegul meilė Lietuvos...". Vincui Kudirkai - 150. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. P. 44-54.
• Visuomeniniai teismai kaip tobulesnio piliečio ugdymo praktika tarpukario Lietuvoje (1918–1940). Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2018, 41, 159-192.
• "В Литве: критический взгляд на литовскую интеллигенцию" (1910 г.) как источник смены женской идентичности. "Долгий ХІХ век" в истории Беларуси и Восточной Европы: исследования по Новой и Новейшей истории: сборник научных трудов. Вып. 3. Минск: РИВШ, 2019. P. 146-153.
• Профессия и ремесло: трансформация понятий и их применение в описании изменений социальной структуры общества XIX века. Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI-XIX веках: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 384-400.