Privati tyla, vieši balsai : moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje

LTŠios knygos pradžia – nuolat galvoje besisukantis klausimas, kas dėjosi amžių sandūroje, kokie tuo metu vykę mąstymo, elgsenos pokyčiai sukėlė tokį moterų aktyvumą: iš kur ir kaip „tarsi iš niekur“ atsiranda rašančių, vaidinančių, visuomeninių organizacijų įkūrėjų ir dalyvių, pedagogių, laikraščių bendradarbių moterų. Norėjosi suvokti, kas ir kaip motyvavo, veikė, skatino šią visuomenės, o svarbiausia – pačių moterų – gyvenimo permainą. Moterų įsitraukimas į viešąjį gyvenimą nebuvo nei paprastas, nei natūralus, o specialios motyvacijos reikalaujantis veiksmas, todėl apibendrintas požiūris į amžių sandūroje vykusį lietuviškos visuomenės savikūros etapą knygoje papildomas konkrečia medžiaga, už gerai žinomų vardų pamatant tankų tekstų ir socialinių praktikų tinklą. Teorinė ir asmeninė nuostata, kad gyvenamas pasaulis ir jo patirtis yra istorijų šaltinis, leido bet kokį pasakojimą, nebūtinai pirmuoju asmeniu, matyti kaip vietą, kurioje šis pasakojimas yra gyvenamas jį pasakojant. Ryškinant moterų prisiimtą atsakomybę už naujų bendruomeniškumo formų kūrimą, pasakojamos istorijos apie konkrečias XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moteris. Tam, kad įveikčiau mūsų ir to laiko žmonių patirtis skiriantį atstumą, prasklaidyčiau nuspėjamumo metamą šešėlį ir atskleisčiau šių asmenybių komplikuotumą, ryžausi provokuoti vaizduotę rečiau minimais moterų biografijų faktais. Knygoje atliekamos „socialinės demistifikacijos“ tikslas – išvaduoti istorines asmenybes iš didvyrių kulto ir atskleisti kasdienio gyvenimo heroizmą.

ENThe process of formation of the national community and modern society which was taking place in the late 19th century and early 20th century marks the establishment of a public space which gave the opportunity for both public consideration of common issues, and for discussion, anticipation and invention of new models of public speaking. The fact of the establishment of a public space makes it possible to raise the assumption that at the same time new forms of sociability arise making it possible to predict identity changes taking place at the same time. When analysing the change in a woman's identity, the reasons for which are sought in inter-dependency between the individual and the environment, the concepts of private / public are resorted to, which allow one to relate personal identity to the division of the public (communal) life into public and private spaces when the separation of different spheres of social life simultaneously defines the identity structures of those who belong to them. Anthropological and historical analysis of the concept of public / private shows the links of this dichotomy with gender, that is, women and their lives are related with private space and family life, while men's lives are linked with public space and public activities. The theoretical thesis that the juxtaposition of public / private organizes the lives, directions of activities, experiences, mutual judgements and finally self-perception of people who belong to the system make it possible to explain women's growing social activity and their appearance in public life by women's changing selfperception and a transformation of their identity structure.