The Skaistkalnes Selgas double burial and the Corded Ware

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Skaistkalnes Selgas double burial and the Corded Ware/Rzucewo culture : a model of the culture and the development of burial practices
Alternative Title:
Dvigubas kapas Skaistkalnės Selgose ir virvelinės keramikos/pamarių kultūra kultūros modelis, laidojimo papročiai ir jų pokyčiai
In the Journal:
Lietuvos archeologija . 2007, t. 31, p. 39-70
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Kapai; Virvelinės keramikos kultūra; Pamarių kultūra; Centras; Periferija
EN
Graves; Corded ware culture; Rzucewo culture; Centre; Periphery
Summary / Abstract:

LTVėlyvajame neolite Rytų Pabaltijyje įvyko esminių pokyčių vietos tradicijų raidoje - įsigalėjo Europoje vyravusios bendraeuropinės tradicijos. Remiantis Selgų (Latvija) dvigubo kapo medžiaga, straipsnyje analizuojami Pamarių kultūros laidojimo papročiai pagal autoriaus sudarytą kultūros modelį, dalį problemų gvildenant pagal migracijos ar autochtonines teorijas. Selgų moters ir vaiko dvigubas kapas buvo rastas Žiemgalos lygumos rytinėje dalyje, Nemunėlio upės dešiniajame krante. Šiame kape rasta nemažai dirbinių ir keramikos, kurių analizė leidžia spręsti nemažai problemų. Interpretuojant Pamarių kultūros ūkį įdomu, kad rastos įkapės iš kaulo yra susijusios su miško fauna. Analizuojant Selgų, kaip ir visos kultūros, laidojimo papročius, sudarytas kultūros modelis, kuris padeda suprasti sudėtingą Pietryčių ir Rytų Pabaltijo situaciją vėlyvajame neolite. Tradiciškai su Pamarių kultūra siejamas tik siauras Baltijos jūros pakrantės ruožas, o Rytų Pabaltijo žemyninė dalis tyrinėtojų siejama su Rytų Pabaltijo Virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūra. Tai dvi skirtingos teritorijos - pajūris ir žemynas, kurias skiria gyvenviečių įrengimo ir laidojimo papročiai, ūkio formos. Kultūros koncepcija suformuota remiantis vykusiais skirtingais vidiniais procesais, pakrantės teritoriją išskiriant kaip centrą, o žemyninę dalį - kaip periferiją. Periferija apibūdinama kaip multikultūrinė aplinka, kur kartu egzistuoja Pamarių, Narvos ir Nemuno kultūrų papročiai. Nepaisant skirtingo jų gyvenimo būdo, jos egzistavo bendroje teritorijoje. Centras šioje schemoje suprantamas kaip pagrindinė teritorija, per kurią plito ūkinės ir ideologinės inovacijos. Centrui yra būdingi palaidojimai gyvenvietėse, kurie atspindi ankstyvojo ir viduriniojo neolito tradicijas, bet ne naują bendraeuropinį gyvenimo būdą.Periferijoje, nepaisant multikultūrinės aplinkos, naujasis bendraeuropinis bruožas pasižymi klasikinėmis formomis. Pamarių kultūrai yra būdingi plokštiniai kapai, o pilkapiai buvo paplitę tik Pietryčių Pabaltijyje. Tikėtina, kad pilkapiai liudija apie gyventojų migraciją iš pietvakarių ar pietų. Bendruomenės socialinę sąrangą atspindi mirusiųjų skirstymas pagal lytį - tai atsekama pagal griaučių padėtį, retesniais atvejais - pagal priešingą mirusiųjų orientavimą. Įkapės abiejų lyčių kapuose taip pat yra skirtingos - skiriasi keramikos formos, kiti radiniai. Moterų kapuose paprastai yra randama amforų, kaulinių ylų ir kaltelių, kiti radiniai - įtveriamieji kirveliai ir titnaginiai peiliai daugiausia aptinkami priešingos lyties kapuose. Vyrų kapų įkapės ryškesnės - taurelės, pentiniai kirviai (laiviniai kovos), įtveriamieji kirveliai, kaulinės diržų plokštelės, kauliniai „smeigtukai” ir ankstyvi ilgieji titnaginiai peiliai. Tam tikras laidojimo būdas bei tam tikros socialinę padėtį atspindinčios įkapės yra susiję su vyrais. Tai rodo jų dominuojančią padėtį visuomenėje. Selgų atvejis „iškrinta” iš konteksto, kur moteris palaidota vyrams būdingoje padėtyje, o ir dalis įkapių - vyriškos. Hipotetiškai galima manyti, kad šie požymiai yra socialiniai indikatoriai, kad šiame kape palaidota aukštą padėtį bendruomenėje užėmusi moteris. Žiūrėdami chronologiniu aspektu matome, kad dirbiniai laikui bėgant prarado vadinamojo socialinio indikatoriaus prasmę, be to, vėliau rečiau aptinkami kapuose. Ankstesniu laikotarpiu nesudėtinga išskirti aukštą bendruomeninę padėtį užėmusių vyrų ir moterų kapus, o vėliau jie kartais siejami su vyrų palaidojimais. Ankstyvajam kultūros laikotarpiui būdinga „stratifikacija”, o vėlesniam - „demokratiškumas”.Sprendžiant pagal įkapes galima teigti, kad 11-13 m. amžiaus paaugliai bendruomenėje įgydavo suaugusiojo statusą. Periferijos paminklų topografinė padėtis, juose surinkta skirtinga nei vietinių kultūrų medžiaga liudija apie galimą migraciją iš centro į periferiją. Tai įmanoma patvirtinti archeologiškai, o mitybos tyrinėjimai to nepatvirtina. Vienai kultūrai buvo būdingos skirtingos ūkio fonuos: pajūryje labiau orientuotasi į pasisavinamąjį ūkį, o žemyninėje dalyje jau egzistavo viena iš gamybinių ūkio šakų. Bendraeuropinis kontekstas rodo, jog skirtingi ūkio modeliai yra susiję su ideologija. Labiausiai tikėtina, kad ne ūkio forma darė įtaką ideologijos pakyčiams, bet atvirkščiai - ideologija ūkio formai, kur šie procesai ypač pasireiškė periferijoje. Apie žemyninės dalies ūkį galima spręsti tik pagal netiesioginius duomenis: kultūra atsirado staiga su visais jai būdingais bruožais; bendruomenės siocialinė diferenciacija rėmėsi lyčių pagrindu, kurioje aukščiausią statusą turėjo vyras; skirtingos ūkinės veiklos kryptis galėjo egzistuoti tam tikrose teritorijose. Ar tai buvo žemdirbystė, ar gyvulininkystė, ar abi kartu, - ateities tyrinėjimų uždavinys. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENIn late Neolithic the evolution of East Baltic local traditions have experienced essential changes - all-European traditions that were prevalent in Europe took root here. Basing on the materials of Selga (Latvia) double burial, the article analyzes burying customs of the Pamariai culture following the author's cultural model, by examining part of the problems according to migration or autochthonic theories. [From the publication]

ISSN:
0207-8694, 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19962
Updated:
2018-12-24 13:20:25
Metrics:
Views: 27    Downloads: 13
Export: