Lietuvių kalbos garsų fonologinės interpretacijos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos garsų fonologinės interpretacijos
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 46, p. 1-17
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
lietuvių kalbos fonologinė sistema; fonologinė interpretacija; periferinės fonemos; balsių kiekybė.
EN
Lithuanian phonology; the phonological interpretation; peripheral phonemes; vowel quantity.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamos lietuvių kalbos fonemos, jų variantai ir fonemų junginiai. Lietuvių kalboje yra 10 balsių fonemų (6 ilgosios ir 4 trumposios) ir viena periferinė fonema (trumpoji [o]). Balsių kiekybė interpretuojama priskiriant ją segmentiniam lygmeniui. Supersegmentinė fonologinio požymio interpretacija būtina tik tada, kai neįmanoma rasti fonemos - to reiškinio centro. Dar daugiau priežasčių yra laikyti dvibalsius [ie], [uo] dviejų fonemų junginiais: jie iš dalies gali būti pakeičiami kitomis fonemomis, dvibalsis [uo] gali skilti ir į du skiemenis. Lietuvių kalboje ir tarmėse dabar yra 45 priebalsiai, iš jų 31 fonema ir 14 periferinių fonemų, tariamų nesenuose skoliniuose ir jaustukuose, garsažodžiuose. Pagal artikuliaciją skiriamos 9 priebalsių grupės: kietieji - minkštieji, duslieji - skardieji, sonantai - nesonantai, pučiamieji - nepučiamieji, nosiniai - burniniai, afrikatos - neafrikatos, lūpiniai - nelūpiniai, liežuvio priešakiniai - užpakaliniai, alveoliniai - dantiniai. Kietieji bei minkštieji priebalsiai ir priešakiniai bei užpakaliniai balsiai sudaro savotišką "papildomąją distribuciją": minkštieji priebalsiai eina prieš priešakinės eilės balsius (ir minkštuosius priebalsius), o priešakiniai balsiai - po minkštųjų priebalsių. Palatalizacijos požymis apima visą skiemenį ir kartais net du skiemenis, plg. al'p'-t'i. Dėl to šią "asimiliaciją" pagal minkštumą būtų galima priskirti ir supersegmentiniam lygmeniui. Minkštosios afrikatos [č1], [dž1] gali būti laikomos ir riboto paplitimo fonemomis, ir dviejų fonemų junginiais. Afrikatų trukmė artima kitų priebalsių trukmei.

ENThe article discusses phonemes, their variants, and phoneme compounds of the Lithuanian language. Lithuanian language has 10 phonemic vowels (six long and four short) and one peripheral phoneme (short [o]). The quantity of vowels is interpreted by attributing it to segmental level. Supersegmental interpretation of a phonological feature is necessary only a phoneme – the centre of this phenomenon – is not possible to find. Few more reasons for considering diphthongs [ie] and [uo] as combinations of two phonemes are the following: they can be partially replaced by other phonemes; and diphthong [uo] can split into two syllables. Contemporary, Lithuanian language and dialects have 45 consonants: 31 phonemes and 14 peripheral phonemes, used in recent borrowings, emoticons, and onomatopoeias. On the basis of articulation, consonants may be divided into nine groups: hard – soft, voiceless – voiced, sonants – non-sonants, blown – non-blown, nasal – oral, affricates – non-affricates, labial – non-labial, tongue front – tongue rear, and alveolar – dental. Hard and soft consonants and front and rear vowels form a kind of “complementary distribution”: soft consonants come before front line vowels (and soft consonant), and front vowels appear after soft consonants. Palatalization feature covers the entire syllable, and sometimes even two syllables, e. g. al'p'-t'i (swelter). Consequently, this “assimilation” might be attributed to supersegmental level on the basis of softness. Soft affricates [č1], [dž1] can be considered as limited distribution phonemes and combinations of two phonemes. The duration of affricates is similar to that of other consonants.

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18473
Updated:
2018-12-20 22:56:08
Metrics:
Views: 46    Downloads: 4
Export: