LTStraipsnyje iškeliama mintis, kad lietuvių dialektams (ir kitoms kalboms) būdinga monoftongizacija yra pasikartojanti monoftongizacija, kuri jau vyko indoeuropiečių prokalbėje. Panašiai kaip mišrieji ("netikrieji") dvibalsiai dabartinėje lietuvių kalboje, taip ir senojoje indoeuropiečių kalboje, manoma, būta garsų sekų su balsiu ir nosiniu ar sklandžiuoju priebalsiu, kurios laikytinos diftongais. Straipsnis baigiamas mintimi, kad daugumai indoeuropiečių kalbų monoftongizacija yra bendras pasikartojantis fenomenas, daug bendresnis negu kelių tariamųjų laringalų praradimas.
ENIt is proposed that the monophthongizations characteristic of Lithuanian dialects (and of many other languages) are a kind of repetition of monophthongizations which took place within Indo- European. Similarly to the 'impure' diphthongs of modem Lithuanian the old Indo-European sequences of vowel plus nasal or liquid were also treated as diphthongs.