The Earliest catholic burial sites in medieval Vilnius

LT1387 m. Lietuvai oficialiai priėmus katalikišką krikštą, intensyvėjo šio tikėjimo atstovų kūrimasis Vilniuje. Būtent nuo XIV a. pab. atsiranda daugiau žinių apie katalikų kapines, kai gausėja bažnyčių ir laidojama jų šventoriuose. Tačiau istorinis kontekstas rodo, kad pirmieji krikščionys Vilniuje apsigyveno dar XIII a. pab. ar XIV a. pr., kuriantis ir augant miestui. Kyla klausimas, kur jau bent 100 metų iki oficialaus 1387 m. krikšto kūręsi katalikai laidojo savo mirusiuosius. Tokių vietų identifikavimą labai apsunkina tai, kad rašytiniuose šaltiniuose nėra duomenų apie katalikų kapines XIV a. Vilniuje ir net pati ankstyvosios katalikų bendruomenės gyvenamoji vieta kelia klausimų. Iki šiol nėra tiksliai nustatyta pirmosios katalikų bažnyčios mieste vieta. Remiantis susistemintais archeologinių tyrimų duomenimis ir kuklia rašytinių šaltinių informacija labiausiai tikėtina ankstyviausia katalikų laidojimo vieta Vilniuje – Gedimino kalno pietvakarinė papėdė. Būtent čia XIII a. pab. ar XIV a. pr. apsigyveno pirmieji katalikų bendruomenės atstovai Vilniuje, čia turėjo stovėti ankstyviausia pranciškonų bažnyčia. Archeologinių tyrimų metu rasta ir mūrų liekanų, kurios sietinos su šia bažnyčia, ir kapų. Tiesa, medžiaga labai fragmentiška, kapų datavimas nepatikslintas. Vis dėlto duomenų visuma leidžia spėti pirmuosius katalikus laidojus būtent papėdės teritorijoje. Pastebimas ir laidojimo papėdėje tęstinumas. Jis vyko / tęsėsi ir po krikšto priėmimo, kai jau galima be abejonės kalbėti apie kapines prie Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios. Naujas katalikų laidojimo vietos paieškos etapas – XIV a. II p., o tiksliau – amžiaus 8 dešimtmetis.Tuo metu auga šio tikėjimo atstovų skaičius mieste, prasideda naujų teritorijų įsisavinimas, kuriasi Vokiečių miestas, statoma Šv. Mikalojaus bažnyčia. Nuo tada dar vienos laidojimo vietos vis dar pagoniškame mieste reikia ieškoti jau dabartinio senamiesčio teritorijoje, jo vakarinėje dalyje. Tuo labiau, kad 1387 m. Ldk Jogailos privilegijoje minima jau esanti Šv. Mikalojaus bažnyčia ir jos šventorius. Laidojimą šioje vietoje patvirtina ir archeologiniai duomenys – tyrimų metu aptiktas nemažas skaičius kapų ir suardytų palaidojimų. Po oficialaus 1387 m. krikšto Vilniuje prasideda masinė bažnyčių statyba, vienuolynų kūrimas, prie jų įrengiamos ir kapinės. Atsiranda Šv. Jonų, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios kapinės, laidojama prie Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčios Gedimino kalno papėdėje, veikia kapinės Šv. Mikalojaus bažnyčios aplinkoje. Tačiau reikia pažymėti, kad chronologijos klausimas tebelieka neišspręstas. Ypač daug klausimų kelia pranciškonų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno aplinkoje aptikti kapai. Nors čia vykdyti gausūs archeologiniai tyrimai, vis dėlto kapų datavimas labai neaiškus, ypač, be abejo, kalbant apie apatinę ribą; o tyrimų metu aptikti palaikai dažniausiai jau yra perlaidoti. Belieka tikėtis, kad ateityje daugiau aiškumo įneš nauji archeologiniai tyrimai ar naujas sukauptos medžiagos įvertinimas.

ENThe Catholic community in Vilnius began to form at the turn of the 14th century, almost a century before the country’s official Catholic baptism. The location of the city’s oldest Catholic cemetery has yet to be determined. In the territory of the Vilnius castles, the earliest graves are associated with the Church of St Anne, which was built after the 1387 baptism. A Catholic cemetery must have existed in the present-day Old Town near the Church of St Nicholas as its associated churchyard has been recorded in Jogaila’s privilege of 1387. Accumulations of human bones have also been found during archaeological excavations near the parish Church of St John. After 1387, a cemetery operated next to the Franciscan church and monastery. This paper presents an overview of the likely locations for the 14th-century burial sites, where the first members of the Catholic community in Vilnius might have buried their dead. The study makes use of the few written sources available and discusses the archaeological evidence. Keywords: Medieval Vilnius, burial features, burial sites, Catholics.

• Ankstyvasis Vilnius: įrodomumo vingiai. Kultūros paminklai. 2000, 7, p. 174-184.
• Between Greeks and Latins: Pilies street in Medieval Vilnius.. Athens journal of history. 2022, vol. 8, iss. 3, p. 191-214.
• Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans.. Vilnius : Vaga, 2003. 480 p.
• Christians in late Pagan, and Pagans in early Christian Lithuania: the fourteenth and fifteenth centuries. Lithuanian historical studies. 2015, vol. 19, p. 51-81.
• Dingęs Vilnius. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Gynybiniai įrenginiai XIV-XVIII a. Vilniuje. Vilnius, 2009. 256 p.
• Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII-XIV a.. Vilnius, 1999. 112 lap.
• Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija Rytų ir Vidurio Europoje, 1295-1345. Vilnius : Baltos lankos, [2001]. 381 p.
• Kristus prieš Belialą. T. 1. Lietuvių anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija Viduramžiais. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2021. 446 p.
• Laidosena viduramžių Lietuvoje: mirusiųjų deginimo paprotys. Vilnius, 2017. 1 pdf (481 p.).
• LDK valdovų rūmų ir Vilniaus pilies teritorijos tyrimai 2002-2009 metais. Lietuvos pilys. 2010, 5 (2009), p. 44-62.
• Lietuvos architektūros istorija. 1. Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius : Mokslas, 1987. 592 p.
• Lietuvos istorija. T. 3. XIII a. - 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 615 p.
• Perkūno šventykla Vilniuje: senų mitų ir naujų mokslinių tyrimų nedermė. Naujasis Židinys - Aidai. 2012, Nr. 7, p. 442-447.
• Pirmosios Vilniaus šventyklos tyrimų problema. Lietuvos istorijos metraštis. 2017, 2017/1, p. 5-21.
• Pranciškonų (konventualų) ordino įsitvirtinimas Lietuvoje XV a.: Vilniaus pavyzdys. Pirmieji pranciškonų žingsniai Lietuvoje XIII-XVII a. Vilnius: Aidai, 2006. P. 32-53.
• Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII-XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 586 p.
• Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija: (XIII a. vidurys - XVI a. pirmas ketvirtis). Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019. 299 p.
• Vilniaus erdvinė struktūra viduramžiais. Klaipėda ; 2015. 2 kn. (249, 92 p.).
• Vilniaus gaisro datavimo problematika: ar tikrai Vilniaus pilis sunaikino 1419 m. gaisras?. Lietuvos pilys. 2010, 6 (2009), p. 76-91.
• Vilniaus įkūrimas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. 125 p.
• Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII-XVIII amžiuose. Vilnius : Edukologija, 2013. 235 p.
• Vilniaus miesto istorija. Vilnius : Mintis, 2007. 475 p.
• Vilniaus miesto katalikiškoji dalis XIV-XVI amžiaus pradžioje. Klaipėda, 2015. 185 p.
• Vilniaus plėtra XIV-XVII a.. Vilnius : Diemedis, 2006. 207 p.
• Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV-XX a.: (istorinė studija ir šaltiniai). Vilnius : Aidai, 2010. 723 p.
• Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios plytos – nuo jų ženklinimų iki geocheminių sąsajų. Archaeologia Lituana. 2015, t. 16 p. 49-66.
• Vilnius's Tilto Street: legends and archaeological data. Archaeologia Baltica. 2022, t. 29, p. 8-22.
• Winning the living by remembering the dead? Franciscan tactics and social change in 15th century Vilnius. Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui. Vilnius : Aidai, 1999. P. 87-121.