Perkūno šventykla Vilniuje : senų mitų ir naujų mokslinių tyrimų nedermė

LTIki pat šių dienų gajus mitas, kad Vilniuje dar karaliaus Mindaugo laikais buvo pastatyta katedra, kuri po jo mirties buvo paversta pagoniška Perkūno šventykla. Ši esą gyvavo iki pat 1387 m. Lietuvos krikšto, kuomet buvo pastatyta nauja katedra. Su šiuo mitu susiję nemažai mokslui senai žinomų, bet ne iki galo perprastų faktų. Todėl straipsnyje siekiama kritiškai įvertinti Vilniaus katedros įvaizdžiui skirtus istoriografinius pasakojimus, archeologinių tyrimų ir šaltinių duomenis. Mintį apie Vilniuje Lietuvos krikšto metu pastatytą naują katedrą ir sugriautą senąją pagonių šventyklą galima laikyti XV a. lenkų kronikininko Jono Dlugošo palikimu. Vėlesni autoriai kartojo jo perpasakotas žinias, šį bei tą pridėdami nuo savęs. Itin išsiskiria XVI a. LDK istoriko Motiejaus Stryjkovskio kronikos pasakojimas apie Perkūno stabą ir šalia jo stovėjusius altorius. XIX a. romantikas Teodoras Narbutas aktualizavo Perkūno šventyklos mitą, papildydamas Dlugošo ir Stryjkovskio pasakojimus savo prasimanyta pseudoistorine medžiaga. Narbuto darbą savotiškai pratęsė lenkų autoriai (ypač Vladislovas Zahorskis), taip pat ir tarpukario lietuvių autoriai, palaikę romantizuotą pagoniško Vilniaus įvaizdį. Tai rodo savitą platesnių lietuvių visuomenės sluoksnių istorinę vaizduotę, kurios apraiškos pastebimos net ir šiandien. Visgi naujausi archeologiniai tyrimai Vilniaus katedros ištakas sieja su vėlesniais nei Mindaugo laikais. Tokiam datavimui leidžia pritarti ir autentiškų rašytinių šaltinių duomenys. Tad mitas apie Mindaugo laikų katedrą Vilniuje lieka moksliškai nepatvirtintas.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Jogaila; Mindaugas; Pagonių šventykla; Perkūno šventykla; Vilniaus katedra; Vilnius; Historiography; Jogaila (Jagiello); King Mindaugas; Lithuania; Pagan temple; Perkūnas shrine; Vilnius; Vilnius cathedral.

ENThe myth is still alive that during King Mindaugas’ reign there was built a cathedral in Vilnius, which, after his death, was made into a pagan temple of Perkūnas. This temple allegedly survived until Lithuania’s Christianization in 1387, when another cathedral was built. There are many facts, long known to scientists, but not fully understood, that are connected to this myth. In the article we try to critically evaluate the historiographic stories and archaeological research regarding the Vilnius Cathedral. The 15th century Polish chronicler Jonas Dlugošas could be regarded as the source for the idea of a new cathedral built and the old pagan temple destroyed in Vilnius after Lithuania’s Christianization. Later authors retold his stories, adding something of their own. The 16th century Grand Duchy of Lithuania historian Motiejus Stryjkovskis wrote a chronicle differing from all others – about the image of Perkūnas and altars around it. The 19th century romanticist Teodoras Narbutas actualized the myth of the temple of Perkūnas, adding fake pseudohistorical material to the stories of Dlugošas and Stryjkovskis. In a way, Polish authors (especially Vladislovas Zahorskis) and Lithuanian authors of the interwar period continued the work of Narbutas, building on the romanticized image of the pagan Vilnius. This reveals a unique historical imagination of the wider society, which manifests itself to this day. However, the recent archaeological research links the Vilnius Cathedral to times more recent than Mindaugas. Authentic written sources agree with this dating. All in all, the myth of a Vilnius Cathedral in Mindaugas’ times remains unproven scientifically.

• Teologija / Theology
• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History