Kodikologijos mokslo pradžia ir vingiai Lietuvoje iki 1915 m

LTStraipsnyje siekiama aptarti kodikologijos mokslo pradžią ir eigą Lietuvoje: svarstyti sąlygas mokslo raidai, fiksuoti raidai svarbius faktus, nustatyti institucijas ir mokslininkus, siejamus su kodikologija, aptarti kodeksų kaupimo istoriją. Kodikologijos sąvokos apibrėžtis ir kodikologijos vieta Lietuvos mokslo sistemoje leidžia šio mokslo raidą tirti knygotyros mokslo istorijos fone. Tyrimo objekto chronologinės ribos tapatinamos su knygotyros formavimosi etapu, prasideda XIX a. pradžioje ir pasibaigia XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Tyrimo šaltiniu tapo Lenkijos istorijos bibliografija, to meto šaltinių publikacijos, parengti kodeksų katalogai, Vilniaus universiteto ir jo bibliotekos istorijos tekstai, raštijos mokslo tyrimai. Straipsnis teorinio pobūdžio, apibendrinantis tai, kas jau žinoma, siekiantis apčiuopti esamas spragas, o kartu ir nusakyti tolesnes tyrimo kryptis. Reikšminiai žodžiai: kodikologija, Vilniaus imperatoriškasis universitetas, Vilniaus viešoji biblioteka, Joachimas Lelewelis, Ignacas Daniłowiczius, Michałas Bobrowskis, Antonijus Sosnovskis, Jonas Loboika, Teodoras Narbutas, Piotras Hilte- brandtas, Flavianas Dobrianskis, Aleksandras Milovidovas.

ENThe aim of the article is to discuss the foundation and development of the science of codicology in Lithuania: to consider the conditions for the development of the science, to record the facts important for its development, to identify the institutions and scientists associated with codicology, and to discuss the history of the accumulation of codices (manuscripts). The definition of the concept of codicology and the place codicology holds in the system of Lithuanian science provide an opportunity for exploring the development of this science against the backdrop of the history of the scientific study of books. The chronological boundaries of this research object coincide with the formative stage of this science, that began at the start of the 19th century and ended in the first decades of the 20th century. The source of the research was the bibliography of the history of Poland, published materials of the time, catalogues of manuscripts, texts on the history of Vilnius University and its library, and research on the science of the written word. The article is theoretical in nature, summarising what is already known, aiming to identify existing gaps, and outline further directions for research. Keywords: codicology, Imperial University of Vilnius, the Vilnius Public Library, Joachim Lelewel, Ignacy Danilowicz, Michal Bobrowski, Antoni Sosnowski, Ivan Labojko, Teodor Narbutt, Piotr Hiltebrandt, Flavian Dobryansky, and Aleksandr Milovidov.

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai). Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. XXIII, 883 p.
• Dėl 1832 m. katalikų katekizmo apie pagarbą carui lenkų kalba autorystės ir jo vertėjo į lietuvių kalbą. Lituanistica. 2001, Nr. 1, p. 27–38.
• Dokumentas apie pasirengimą knygos mokslų studijoms Vilniaus universitete ir bibliotekos komplektavimo strategijas pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais. Knygotyra. 2017, t. 69, p. 216-252.
• Dvejetas bibliografinių knygų.. Vilnius : Versus aureus, 2011-2016. 3 t. (316, 446, 486 p.).
• Joachima Lelewela koncepcja nauk źródłoznawczych na tle piśmiennictwa naukowego XVIII i początku XIX wieku. Ženklai, simboliai, prasmės: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 13-37.
• Joachimas Lelewelis - knygotyros ir kai kurių kitų komunikacijos ir informacijos mokslų kūrėjas Lietuvoje. Knygotyra. 2013, t. 60, p. 33-62.
• Knygotyros raida Lietuvoje: periodizacija ir chronologija. Knygotyra. 2006, t. 46, p. 9-35.
• Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855-1915). Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015. 475 p.
• Lietuvos kultūros paveldo globos, organizuotos carinės Rusijos XIX amžiaus antroje pusėje, aspektai.. Kultūros paminklai. 2005, 12, p. 3-16.
• Manifestuojanti Klėja: istorikai ir istorika Lietuvoje 1883-1940 metais. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 639 p.
• Manuscript books: collections of political life materials from the area of the Grand Duchy of Lithuania dating back to the 17th and 18th centuries in libraries, archives and museums in Poland. Knygotyra. 2021, t. 77, p. 171-202.
• Necrolithuanica, arba dėl Carlo von Schmitho vietos Lietuvos archeologijos istorijoje. Necrolithuanica. Vilnius: Versus aureus, 2006. P. 25-94.
• Rankraštinė knyga – istorijos šaltinis: vieno LDK kodekso istorija. Knygotyra. 2014, t. 63, p. 99-128.
• Senasis Vilniaus universitetas - knygotyros studijų ir mokslo pradininkas Lietuvoje. Knygotyra. 2000, t. 36, p. 9-24.
• Teodoro Narbuto mokslinė korespondencija kaip veikalo "Dzieje narodu litewskiego" "akademiškumo" liudijimas. Archivum Lithuanicum. 2021, t. 23, p. 191-268.
• Veikalas apie visuotinę bibliografiją. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 268 p.
• Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos paveldo misija. Atminties institucijų rinkiniai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. P. 171-189.
• Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniai 1803-1832 metais. Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 36-103.
• Vilniaus viešoji biblioteka ir jos metraštininkas Vasilijus Demidovskis. Vilniaus viešosios bibliotekos dienoraštis, 1910-1911. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. P. 13-43.