Vilnius county toponyms as signs of national and cultural identity

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Vilnius county toponyms as signs of national and cultural identity
Alternative Title:
Tautinio ir kultūrinio tapatumo ženklai Vilniaus apskrities toponimijoje
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021.
Pages:
Elektroninis (PDF), 74 p
Notes:
Bibliografija ir vietovardžių rodyklė.
Contents:
1. The concept of national (ethnic) and cultural identity — 2. The role of toponyms as language signs in cultural and ethnic identity narrative: 2.1. Toponyms as the linguistic-cultural aspect of identity; 2.2. Toponyms as footprints of a nation’s history; 2.3. Vilnius county: a general historical and cultural overview — 3. Toponym sources and research methods — 4. The layer of national and cultural identity in the semantics of toponyms: 4.1. Toponyms reflecting topographical relief features; 4.2. Toponyms reflecting flora; 4.3. Toponyms reflecting fauna; 4.4. Toponyms reflecting cultural realia; 4.5. Toponyms reflecting nation’s historical facts and circumstances; 4.6. Toponyms reflecting people — 5. Final remarks — Conclusions — Summary in Lithuanian — Toponym sources — References — Abbreviations — Toponym index.
Keywords:
LT
Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Vietovardžiai. Toponimai / Toponyms; Tikriniai vardai. Onomastika / Onomastics. Proper names.
Summary / Abstract:

LTTauta, kaip atskira etninė grupė, egzistuojanti žmonijos istorijoje, yra kompleksinis ir pastovus socialinis darinys, kurio vidaus saitai, tokie kaip bendra teritorija, kalba, elgsenos ypatumai, papročiai, religija, savęs suvokimas ir kt., formavosi per amžius. Tautos istorija ir kasdienės vertybės, puoselėjamos bendruomenės, atlieka svarbų vaidmenį formuojant jos narių etninį (tautinį) tapatumą. Kiekviena tauta, arba etninė bendruomenė, palieka savo istorijoje įvairaus pobūdžio reliktus, liudijimus ir simbolius. Tokiais liudijimais (ir net simboliais) drąsiai galima laikyti toponimus, kurie yra neatsiejama individo gyvenimo ir tautos istorijos dalis, o kartu ir reikšmingas tapatumo komponentas, atskleidžiantis žmogaus kilmę ir gyvenamąją vietą. Nors vietovardžių, kaip ir viso vardyno, studijos pirmiausia yra kalbos tyrimo objektas, šie tyrimai siejasi ir su kitomis mokslo disciplinomis, tokiomis kaip kognityvinė lingvistika, antropologija, istorija ir t. t. Etninio (tautinio), ypač kultūrinio, tapatumo sąvokų konceptualizavimas yra gana sudėtingas procesas dėl kiekvienos iš jų įvairiapusiškumo / įvairiaaspektiškumo. Abi sąvokos apima didelę reikšmių įvairovę, kurią tyrinėja įvairios mokslo disciplinos. Atrodo, kad etninio (tautinio) ir kultūrinio tapatumo sampratos iš dalies sutampa, nes neįmanoma apibrėžti tautos (etnoso) neminint kultūrinį etninį (tautinį) tapatumą formuojančių veiksnių, būdingų kiekvienai bendruomenei. Juk bet kuriai žmonių grupei būdinga savita kultūra ir tos kultūros charakteristika. Tarp tapatumą formuojančių veiksnių išskirtini šie: bendra kilmė, kalba, valstybė, papročiai ir tradicijos, materialioji kultūra ir kultūrinės vertybės, idėjos apie "gimtąjį kraštą", tikėjimą ir pan. Šie veiksniai visada yra susiję su vietos kontekstu ir apibrėžti istoriškai.Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir pasaulio konceptualizacijos priemonė, įvardijanti daiktus ir reiškinius, suteikianti jiems reikšmę, per žodžius sužadinanti asociacijas ir vaizdinius, siejanti juos su materialiniu ir dvasiniu tautos gyvenimu. Kalba išreiškiamas tautinis naratyvas užima ypatingą vietą kiekvienoje kultūroje ir yra susijęs tiek su tautos gyvenamąja teritorija, tiek su jos istorija. Toponimai (kaip ir visi vardai) yra neatsiejama kiekvienos kalbos dalis. Taigi, jie yra sudedamoji tautinio ir kultūrinio tapatumo dalis, nes ne tik atlieka referencinę funkciją, bet ir perteikia kognityvinį, emocinį, kultūrinį ir visuomeninį įvardijamų vietų vardų aspektą. Vietovardžius motyvavusių konceptų analizė padeda atskleisti ne tik geografinius tam tikro regiono ypatumus, bet ir istorinius-kultūrinius dalykus, todėl toponimai turi ne vien kultūrinę vertę, – jie yra svarbus kalbinis tapatumą formuojantis elementas. Kalbos, kaip etninį ir kultūrinį naratyvą formuojančio veiksnio, svarbą atskleidžia išskirtų dabartinės Vilniaus apskrities toponimų analizė. Per 2018−2020 m. buvo surinkti 5126 dabartinėje Vilniaus apskrityje šiuo metu funkcionuojantys toponimai: 3900 gyvenamųjų vietų (didmiesčių, miestelių, kaimų, geležinkelio stočių su gyvenvietėmis) vardai, 718 ežerų vardų, 362 upių ir upelių vardai, 146 tvenkinių vardai. Šioje mokslo studijoje analizuojami toponimai – tai tik maža vietovardžių dalis, kuri, manytina, geriausiai atspindi pagrindinį šio leidinio tikslą ir iškeltus uždavinius, bandant pademonstruoti, kad iš toponimų galima "perskaityti" juose "užkoduotas" tautines (etnines) ir kultūrines reikšmes. Likusi surinktų vietų vardų dalis – būsimosios disertacijos, straipsnių ir kitų autoriaus tyrimų objektas.Tyrimas, pagrįstas tiek tradicine, tiek šiuolaikine (kognityvine) onomastikos teorija ir metodais, atskleidžia regiono toponimijos semantinio substrato sudėtingumą, kuriam dėl kultūrinės periferijos ir gyventojų ilgalaikės daugiakalbystės situacijos įtakos turėjo kalbų sąveika (kontaktai). Etniniai dalykai yra aiškiai išreikšti seniausiuose tikriniuose varduose – hidronimuose, kurie atskleidžia šio krašto reljefo ypatybes, būdingą florą ir fauną, pavyzdžiui, ežerų vardai 'Kernavas', 'Lukna', 'Luknelis' ir kt., upių vardai 'Asiūklė', 'Beržė', 'Mažoji Kena' ir kt. Kultūrinio tapatumo bruožus atspindi tiek vandenvardžiai, tiek gyvenamųjų vietų vardai, kurie jungia Lietuvos praeitį ir dabartį, bylodami apie senovės baltų ir šiuolaikinės Lietuvos tikėjimą, pavyzdžiui, upėvardžiai 'Baltupis' ('Cedronas'), 'Koplyčianka', 'Kaukysa', gyvenviečių vardai 'Slabada', 'Slabadiškė' atskleidžia istorinę šalies raidą, 'Kaniūkai', 'Medininkai', 'Tartokas' įamžina amatus ir profesijas. Be to, pasirinktų vietovardžių analizė parodo kitų kalbų (ypač slavų) įtaką lietuvių onomastikai, nes randama nemažai nelietuviškų vietovardžių ar lietuvių (baltų) kilmės vietovardžių, slaviškų priesagų vedinių. Taip pat Vilniaus krašto toponimuose yra aptinkamas seniausias kalbinis substratas (ypač hidronimijoje), liudijantis gilią šių žemių praeitį ir tautų (kultūrų) migraciją. Taigi, tikėtina, kad, nagrinėjant istoriškai ir kultūriškai periferinėse-probleminėse teritorijose susidariusius toponimus (hidronimus, oikonimus ar kitus vietų vardus), rasis ir kitokio požiūrio į etniškumą, tautiškumą ir kultūrinį savęs supratimą galimybių. [...]. [Iš leidinio]

ENThe national-cultural component in the semantic structure of the toponym itself indicates its national identity, reflects the historical, territorial, and natural-geographical features of human life. Thus, we believe, that toponyms are an important source of information about peoples and ethnic communities, the areas in which they live, their culture, everyday life, language, historical events, landscape characteristics in the past and present. In many cases the analysis of place names helps to get information about a particular country or region: 1) the category of place, 2) the position of the named objects in space, 3) qualitative characteristics of the named object (evaluation, smell, color, shape, size, etc.), 4) vegetation (typical flora), 5) animal life (fauna), 6) the type of territory and its physiography, 7) hydrology, 8) soil, 9) economics (e. g., farming, hunting, etc.), 10) history, ethnonyms, man and society (place names refer to certain historical events, personalities, etc.), 11) places of worship. [Extract, p.4 ]

DOI:
10.35321/e-pub.18.vilnius-county-toponyms
ISBN:
9786094113062
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99498
Updated:
2023-03-27 22:00:29
Metrics:
Views: 36    Downloads: 11
Export: