Vilnius. Baroko miestas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilnius. Baroko miestas
Publication Data:
Vilnius : E. Karpavičiaus leidykla, 2006.
Pages:
143 p
Notes:
Bibliografija. Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Barokas; Architektūros istorija. Keywords: Vilnius; Baroque; Architectural history. Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Miestai; Barokas; Architektūra; Churches; Baroque; Architecture; Cities.
Contents:
Įvadas — 1. Ankstyvasis barokas: Šv. Kazimiero bažnyčia; Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčia; Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia; Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčia; Šv. Teresės bažnyčia; Visu Šventųjų bažnyčia; Šventosios Dvasios cerkvė; Šv. Ignoto bažnyčia; Jonušo Radvilos rūmai; Radvilu rūmai — 2. Baroko įsitvirtinimas ir sklaida: Šv. Petro ir Povilo bažnyčia; Viešpaties Jėzaus bažnyčia; Sapiegų rūmai; Sluškų rūmai; Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia; Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia; Pociejų rūmai; „Viktorijos" ir Frezo namai — 3. Vilniaus vėlyvojo baroko mokykla: Šventosios Dvasios bažnyčia; Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia; Šv. Kryžiaus bažnyčia; Vilniaus universiteto ansamblis; Šv. Jonų bažnyčia; Olizarų-Lopacinskių rūmai; Švč. Trejybės bažnyčia ir Bazilijonų vartai; Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia; Viešpaties Dangun žengimo bažnyčia; Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia; Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia; Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos Ėmimo į dangų bažnyčia; Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia; Švč. Trejybės bažnyčia; Šv. Hiacinto koplytėlė — Literatūra.
Keywords:
LT
Architektūra / Architecture; Barokas / Baroque; Miestai ir miesteliai / Cities and towns; Paveldas / Heritage.
Summary / Abstract:

LTŠios knygos tikslas - atskleisti barokinio Vilniaus vaizdą. Barokas čia - ir meninis stilius, ir mąstymo bei matymo principų visuma. Įdomu, kad šiandieną su baroko epocha sieja ne tik gausus meninis palikimas, bet ir judėjimo, erdvės, laiko suvokimas: Johanneso Keplerio atrastas dėsnis atskleidė, kad dangaus kūnai skrieja elipsėmis ir nepastoviu greičiu; 1572 metais Kasiopėjos žvaigždyne pasirodžius naujai Supernovos vardą gavusiai žvaigždei žmonija suvokė, kad visata nėra baigtinė ir nuolat kinta; ir šiandien laiką tebeskaičiuojame pagal 1582 metais popiežiaus Grigaliaus XIII įvestą naująjį kalendorių. Taigi baroko epochoje glūdi dabartinio mąstymo prielaidos, mąstymo, suvokusio nuolatinį virsmą ir suabejojusio žmogaus universalumu. Perteikti kaitą, kurti dramatišką reginių pasaulį, kuriame į viena susilieja tikrovė ir iliuzija, - barokinio meno tikslai, įgyvendinti ne tik Europoje, bet visur, kur sėkmingai vyko Katalikų Bažnyčios misijos. Vilnius yra baroko miestas ne tik dėl atskirų šio stiliaus pastatų, bet pirmiausia todėl, kad paklūsta pagrindiniams priešybes vienijantiems baroko estetikos reikalavimams. Čia įtampos gijos laiko tvirtai tarpusavyje susietus dermę ir kontrastą, kaitą ir pastovumą, veržlumą ir sąstingį, šviesą ir šešėlį. Beveik kiekvienoje Vilniaus perspektyvoje yra vaizdą telkiantis elementas, savo valiai pajungiantis aplinkinius pastatus bei erdves. Netaisyklingas, permainingas, daugiacentrinių kompozicinių spindulių, o ne ašies dominantę turintis miestas tebegyvena barokinio mąstymo principais ir skatina jais vadovautis. Kintančios ir takios vienybės mieste į vieną audinį susilieja įvairių stilių ir laikotarpių pastatai bei gamta. Suprantama, baroko miestu Vilnius tapo palaipsniui.Nuo 1323 metų minimas kaip Lietuvos valdovų sostinė, Vilnius pradžioje buvo tvirtovė ir šventvietė su greta esančiu miestu bei aplinkiniais kaimais. XV amžiuje miestas sparčiai augo, daugėjo mūrinių pastatų, kilo naujos bažnyčios. XVI amžiaus pradžioje jį apjuosė gynybinė siena, kuri ne tik saugojo gyventojus nuo priešų, bet svarbiausia - padėjo kontroliuoti prekybą ir rinkti mokesčius. Kaip Vilnius atrodė tuo metu, galima įsivaizduoti pažvelgus į pirmąsias miesto panoramas, išryškinančias upes, pilies kalvas, mūrines bažnyčias ir aukštą sieną. Archeologiniai ir architektūros tyrimai parodė, kad XV-XVI šimtmetyje Vilniuje buvo sumūryta nemažai gotikinių pastatų. Šiandieną viduramžių miesto liudininkai yra keletas namų ir bažnyčių bei gana gausiai išlikę rūsiai. Tačiau didžioji dalis gotikos paveldo slepiasi po vėlesnių epochų sluoksniais ir atsiskleidžia natūraliam reljefui paklūstančiame gatvių tinkle. lš tų laikų mus pasiekę Vilniaus aprašymai nėra iškalbingi, dažniausiai minima įvairiatautė ir konfesiškai nevienalytė gyventojų sudėtis. Rašiusiųjų žvilgsnis visų pirma krypo j kalvas, pilis, upes, čia jie matė gyvenant įvairių tikėjimų žmones. Virš miesto iškilę Trijų Kryžių, Aukštutinės pilies, Stalo, Bekešo kalnai, jų apačioje gurgenanti Vilnia ir laivybai tinkama Neris ilgą laiką išlieka pagrindiniais aprašytojo miesto dėmenimis. Taip Vilnių regėjo tie, kurių pastangomis jis pamažu tapo baroko miestu, kurių dėka Vilnius prisimenamas nebe kaip kalvų ir upių peizažas, o kaip nuo bažnyčios link bažnyčios pro rūmus ir gyvenamuosius namus vedančių vingrių gatvių ir šviesa bei šešėliais žaidžiančių kiemų tinklas.Permainingame Vilniaus kraštovaizdyje barokas galėjo nevaržomai tarpti, gamtai ir gyventojų mąstymui neprieštaraujanti architektūra nuosekliai skleidėsi mieste, natūraliai keisdama jo veidą. Šiandien neįmanoma atsakyti į klausimą, kiek miesto vaizdui įtakos turėjo viduramžių ir renesanso palikimas, Europos mados ir kaip jo pavidalą keitė ne sykį laiko koreguoti kūrėjų ir užsakovų sprendimai. Knygoje pristatomas barokinis Vilnius - mozaikinis ir daugiasluoksnis, tai puikiai atskleidžia įvairialaikiai čia aptariamų paminklų architektūros ir dekoro elementai. Tai sėkmių ir traumų miestas, kurio istoriją suka Fortūnos ratas, nuo neatmenamų laikų žinomas, o baroko ypač pamėgtas vaizdinys. [Iš Įvado]

ISBN:
995596507X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/94932
Updated:
2022-08-29 07:22:37
Metrics:
Views: 9
Export: