Productivity of deverbal suffixal nouns in the Joint Corpus of Lithuanian

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Productivity of deverbal suffixal nouns in the Joint Corpus of Lithuanian
Alternative Title:
Priesaginių veiksmažodinių daiktavardžių produktyvumas Jungtinio lietuvių kalbos tekstyno duomenimis
Authors:
In the Journal:
Baltistica, 2024, 59, 1, 5-39
Subject Category:
LT
Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word.
Summary / Abstract:

LTPaskutiniame XX a. dešimtmetyje buvo pradėta plėtoti darybinio produktyvumo matavimo metodika, grįsta tekstynų duomenimis (Baayen 1992; 1993; 2009). Šiame straipsnyje imamasi tą metodiką taikyti nagrinėjant produktyviausius lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodinių daiktavardžių darybos tipus Jungtiniame lietuvių kalbos tekstyne, sudarytame iš 3 patekstynių (iš viso 1,3 mlrd. žodžių pavartojimų), žr. Dadurkevičius, Petrauskaitė (2020, 123–124). Tyrimui atrenkant darybos tipus remtasi pagrindinėmis lietuvių kalbos gramatikomis (Urbutis 1965; 2006), o aptariant gautus rezultatus atsižvelgta ir į pastarųjų metų naujadarų analizės duomenis (Vaskelienė 2017; Murmulaitytė 2021; Aleksaitė 2022). Pasitelkus minėtąją metodiką vertinamas realizuotasis, plėtros ir potencinis produktyvumas. Atliktas tyrimas rodo, kad nagrinėtų daiktavardžių priesagų rikiuotė pagal realizuotąjį ir plėtros produktyvumą dažniausiai atitinka gramatikose (ir daugelyje kitų šaltinių) siūlomą eiliškumą. Į potencinio produktyvumo rezultatus žiūrėjome atsargiai, mat, kaip yra pastebėję ir kiti tyrėjai, dideli vedinių bendrojo dažnio skirtumai kai kuriais atvejais iškreipia produktyvumo reitingą. Manytume, kad ateityje reikėtų atlikti papildomą tyrimą, kuriame potencinis produktyvumas būtų vertinamas parenkant vienodas bendrųjų dažnių vertes, kaip tai daroma, pvz., studijose Štichauer (2009), Varvara (2019). Veiksmų pavadinimų kategorijai mūsų tyrimas naudingas pirmiausia kiekybiniais duomenimis – dalies priesagų (-im-as, -ym-as, -yb-a, -ul-ys) apytikrio vedinių skaičiaus gramatikose nebuvo pateikiama.Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad daugelio priesagos -yb-a vedinių naujadarais, kaip teigiama gramatikose, laikyti jau nebegalima – nuo tada, kai buvo parengtas „Lietuvių kalbos gramatikos“ daiktavardžių darybos skyrius (Urbutis 1965), prabėgo nemažai laiko, daugelis vedinių tapo visai įprasti. Su priesaga -yb-a naujai išsivedamų žodžių vis dar pasitaiko, bet apskritai šio afikso plėtros produktyvumas panašus į -es-ys ir -ul-ys. Mūsų duomenys taip pat patvirtino ir naujadarų tyrimų įžvalgas, kad priesaga -acij-a pasitaiko ne tik skoliniuose, bet ir kai kuriuose pačiõs lietuvių kalbos dirvoje pasidarytuose vediniuose. Tirdami veikėjų pavadinimus pasiūlėme naujovę – vyriškosios ir moteriškosios giminės vedinių produktyvumą įvertinome atskirai. Tai leido pastebėti akivaizdžiai didesnį vyriškosios giminės daiktavardžių plėtros produktyvumą – spėjame, kad tokį skirtumą bent iš dalies galėjo nulemti apibendrintoji vyriškosios giminės vedinių vartosena, bet šiai įžvalgai pagrįsti reikėtų detalesnių tyrimų. Nagrinėdami priesagų -toj-as ir -ėj-as vedinius pabandėme atskirti įrankio reikšmę turinčius daiktavardžius, kurie bendrinėje kalboje laikomi nenorminiais. Mūsų tekstyno duomenys rodo, kad įrankių pavadinimų vedyba su šiomis priesagomis nėra tokia produktyvi kaip su -tuv-as ar -ikl-is, bet apskritai vertintina kaip gana gyva ir tyrinėtina plačiau atsižvelgiant į šaltinių pobūdį, taip pat redaguotos ir neredaguotos kalbos skirtį. Rezultatų ir objektų pavadinimų analizės rezultatai pasirodė įdomūs tuo, kad priesagų -in-ys ir -al-as eilė skyrėsi pagal produktyvumo tipus: pagal realizuotąjį pirmoji buvo -in-ys, o pagal plėtros – -al-as.Gali būti, kad didesnį plėtros produktyvumą nulėmė pe joratyvinis priesagos -al-as atspalvis, kurio kalbėtojams, regis, dažniau prisireikia spontaniškai sudarant objektų ir rezultatų pavadinimus. Veiksmažodinių vietos pavadinimų tyrimas patvirtino akivaizdžiai didesnį priesagos -ykl-a realizuotąjį ir plėtros produktyvumą palyginti su -tuv-ė. Mūsų tekstyno duomenys 35 taip pat rodo, kad priesaga -tuv-ės gana gyvai vartojama sudarant daiktavardžius, žyminčius įvairias šventes ar kitus reikšmingus įvykius, ir savo produktyvumu, pavyzdžiui, primena įrankių pavadinimų priesagas -tuk-as ir -ykl-ė.

ENWe use the Joint Corpus of Lithuanian (1.3 billion tokens) to estimate the derivational productivity of the main suffixes of deverbal nouns in Lithuanian. We measure their realized, expanding, and potential productivity (Baayen 1992; 1993) and compare our rankings to the ones found in the main grammars and studies of neologisms. In general, the ordering of the suffixes according to their realized and expanding productivity is similar to the one found in earlier studies. The rankings according to potential productivity, however, in many cases proved to be less usable because suffixes with lower total frequencies of their formations appear to be overestimated when compared to suffixes having high total frequencies. Keywords: Lithuanian; deverbal nouns; suffixal nouns; derivational productivity; realized productivity; expanding productivity; potential productivity; corpus linguistics.

DOI:
10.15388/Baltistica.59.1.2542
ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/90045
Updated:
2026-03-05 13:18:50
Metrics:
Views: 1
Export:
Download