Šiaurės Kaukazo lietuvių bendruomenė Kislovodske ir Piatigorske: karo pabėgėlių patirtys ir repatriacijos procesas (1917–1919 m.)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurės Kaukazo lietuvių bendruomenė Kislovodske ir Piatigorske: karo pabėgėlių patirtys ir repatriacijos procesas (1917–1919 m.)
Alternative Title:
Lithuanian communities in the North Caucasus: experiences of war refugees and the repatriation process (1917–1919)
In the Journal:
Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos [Oikos: Lithuanian migration and diaspora studies]. 2019, 27, p. 79-101
Keywords:
LT
20 amžius; Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Migracija / Migration; Pabėgėliai / Refugees; Užsienio politika / Foreign policy.
Summary / Abstract:

LTDėl 1917 m. Rusijoje įvykusios Spalio revoliucijos dalis didžiuosiuose miestuose įsikūrusių karo pabėgėlių persikėlė į tuo metu santykinai saugesnį Šiaurės Kaukazo regioną. Vis dėlto ir šis regionas netrukus tapo Rusijos pilietinio karo veiksmų epicentru. Nepaisant to, karo pabaigoje jame susibūrė aktyvi lietuvių bendruomenė. Tyrime analizuojamos Šiaurės Kaukazo regiono miestuose Kislovodske ir Piatigorske veikusios lietuvių bendruomenės formavimosi prielaidos ir veikla. Straipsnyje išryškinamos aptariamu laikotarpiu regione veikusios asmenybės: daktaras Kazys Grinius, Šiaurės Kaukazo lietuvių „Aušros“ draugijos organizatorius Juozas Avižonis, mokytojos Elvyra ir Mikalina Glemžaitės, karininkas teisininkas Juozas Papečkys ir kiti, aptariamas jų indėlis telkiantis bendruomenei. Atkreipiamas dėmesys į padėtį po 1918 m. vasario 16-osios, į tai, kaip Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas keitė karo pabėgėlių situaciją, ir išryškinama tuo metu prasidėjusi karo pabėgėlių repatriacija. Straipsnyje aptariama, kokiomis aplinkybėmis ir kaip karo pabėgėliai grįžo į gimtinę. Be to, tyrime apibūdinami lietuvių ir lenkų bendruomenių ryšiai, bendros karo pabėgėlių patirtys, organizavimosi bruožai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Karo pabėgėliai; Repatriacija; Šiaurės Kaukazas; Emigration; Northern Caucasus; Northeron Caucasus; Repatriation; War refugees.

ENThe October Revolution of 1917 caused a number of war refugees who initially had clustered in the larger cities to move to the relatively safer North Caucasus region. But even this region soon became an epicenter of the Russian civil war. Nevertheless, at war’s end vigorous Lithuanian communities had formed there. In this paper we pay particular attention to the formation and activities of Lithuanian communities in the North Caucasian cities of Kislovodsk and Pyatigorsk. We survey some of their leaders, including Dr. Kazys Grinius, the future President of Lithuania; Juozas Avižonis, who organized the “Aušra” society joining together Lithuanians living in North Caucasus; the teachers Elvyra and Mikalina Glemžaitės; the military lawyer Juozas Papečkys, and others; and discuss their contribution to the formation of a community. We also call attention to the situation after February 16, 1918, when the declaration of Lithuanian independence changed the situation of war refugees and the process of their repatriation began. How and under what circumstances did war refugees return to their homeland? What were the relations between the Lithuanian and Polish communities? What did war refugees have in common, and what did they share in the way they organized themselves? These are some of the questions this paper seeks to answer. [From the publication]

DOI:
10.7220/2351-6561.27.4
ISSN:
1822-5152; 2351-6461
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80758
Updated:
2020-05-01 06:59:09
Metrics:
Views: 43    Downloads: 20
Export: