Žemaitijos-Kuršo karinis gynybinis placdarmas: XX a. pirmosios pusės patirtys

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemaitijos-Kuršo karinis gynybinis placdarmas: XX a. pirmosios pusės patirtys
Alternative Title:
Samogitian-Curonian military defensive bridgehead: experiences of the first half of the 20th century
In the Journal:
Istorija [History]. 2021, Nr. 121, p. 94-142
Keywords:
LT
20 amžius. 1914-1918; 20 amžius. 1918-1940; Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Palanga; Raseiniai; Vokietija (Germany); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami karinių veiksmų atvejai Vakarų Lietuvos ir Latvijos teritorijoje nuo 1915 m. iki 1945 m. Kartu dėmesys skiriamas XX a. 4-ojo dešimtmečio antrosios pusės Lietuvos ir Latvijos karinių pajėgų operacijų planams. Taip, remiantis karo istorijos tyrimais, atskleidžiant alternatyvią gynybinę koncepciją mažoms šalims, kurių gynyba priklauso nuo sąjungininkų ne tik su sausumos pajėgumais, bet ir su jūrine karine galia bei pajėgumais, leidžiančiais vykdyti operacijas ore. Strateginės kryptys, kuriomis veržiasi ir traukiasi kariuomenės Rytų Baltijos regione XX a. pirmojoje pusėje, iš esmės permanentiškai tos pačios. Tik kintančios technologijos, pajėgumų mobilumas ir ugnies galia bei augančios / didėjančios galimybės darė įtaką karinių veiksmų tempui ir geografijai. 1915 m. Rusijos kariuomenė netelkia pajėgų Kurše ir per jį šiauriniame sparne manevrui galimybę pamato Vokietijos kariuomenė. Tai padeda įveikti priešą Ventos–Dubysos upių linijoje ir išnaudojant pasisekimą bei išlaikant iniciatyvą iki rudens užimti visą dabartinę Lietuvos teritoriją ir pasiekti kairįjį Dauguvos krantą.Šios operacijos turėjo įtakos tarpukario Lietuvos ir Latvijos kariniam planavimui. 1941 m. Vokietijos pajėgos veržėsi į rytus tomis pačiomis kryptimis, kaip ir 1915 m., skirtumas tik tas, kad priešui nepavyko jų sulaikyti Žemaitijoje ir Kurše, nors menko stabtelėjimo prie Raseinių ties Dubysa būta. 1944 m. Raudonoji armija (RA) prasiveržia iki Baltijos jūros ties Palanga, t. y. padaro tai, ko jai nepavyko 1919 m., taip susiformuoja Kuršo katilas, arba placdarmas, kuriame Vokietijos pajėgos, jūra palaikydamos ryšį su Vokietija, gynėsi septynis mėnesius (nuo 1944 m. spalio 10 d. iki 1945 m. gegužės 9 d.). Kuršo katilo / placdarmo pajėgos pačios pasiduoda tik po Vokietijos kapituliacijos. Klaipėdą Vokietijos karinės pajėgos gynė pusketvirto mėnesio: nuo 1944 m. spalio 10 d. iki 1945 m. sausio 28 d., kai, kilus grėsmei, jog bus nutrauktas sausumos kelias per Kuršių neriją, apleido miestą ir jau be mūšio užleido raudonarmiečiams. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the cases of military actions in the territory of Western Lithuania and Latvia from 1915 to 1945. At the same time, attention is paid to the operational plans of the Lithuanian and Latvian military forces in the second half of the 1930s. Using this method of analysis, based on military history research, an alternative defence concept for small countries whose defence depends on allies not only with ground capabilities but also with naval military capabilities and capabilities to conduct air operations, is disclosed. The strategic directions in which armies invade and retreat in the Eastern Baltic region in the first half of the twentieth century are essentially the same. Only changing technologies, capability of mobility and firepower, and growing/increasing opportunities have affected the pace and geography of military action. In 1915, the Russian army did not concentrate its forces in Courland, and through it the German army saw the possibility of manoeuvring in the northern wing. This helped to defeat the enemy on the Venta-Dubysa river line and take advantage of the success and maintain the initiative to occupy the entire territory of Lithuania by the autumn and reach the left bank of the Daugava.These operations influenced the military planning of interwar Lithuania and Latvia. In 1941, the German forces invaded to the east in the same direction as in 1915, the only difference being that the enemy failed to stop them in Samogitia and Courland, although there was some stopping at Raseiniai near Dubysa. In 1944, the Red Army (RA) broke into the Baltic Sea near Palanga – which is what it failed to do in 1919 – forming the Courland pocket, a bridgehead in which German forces, defending the sea with a sea connection to Germany, were cut off for seven months, from 10 October to 9 May 1945. The Curonian Boiler/bridgehead forces surrendered only after the German capitulation. Klaipėda was defended by the German military for more than 3 months: from October 10, 1944 to January 28, 1945, when there was a threat that the land route through the Curonian Spit would be interrupted; they abandoned the city and left it to the Red Army without a battle. [From the publication]

DOI:
10.15823/istorija.2021.121.3
ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/97017
Updated:
2022-12-13 16:34:28
Metrics:
Views: 13    Downloads: 4
Export: