Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-XVII a. I pusėje: nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos

LTKnygoje siekiama įvairiapusiškai atskleisti Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvę XVI-XVII a. I pusėje - nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos. Kas vadovavo virtuvei ir joje plušo? Kokiais indais ir įrankiais naudojosi virėjai? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Svarbiausia - kokie maisto produktai buvo tiekiami virtuvei ir ką žinome apie patiekalus, jų receptus ir skonį? Ar ruošiant valgius buvo naudojamasi užsienio šalių receptūromis? O kokius gėrimus mėgo valdovas ir jo dvariškiai? Ar galime susidaryti valdovo dvare vykusių puotų vaizdinį? Pagaliau kuo buvo panašios ir kuo skyrėsi Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto ir Vladislovo Vazų virtuvės? ieškoti atsakymų į šiuos klausimu leidžia Vakarų Europos mokslinėje literatūroje jau praeitame šimtmetyje susiformavusi kasdienybės istrijos tyrimų tradicija. Ji radosi 1929 m. Prancūzijoje susikūrusios Analų mokyklos leisto žurnalo Annales d'histoire économique et sociele pagrindu. 1954 m. išleistame Analų mokyklos pradininko Lucieno Febre'o, taip pat Paulio Bretono ir Anatole'io de Monzie sudarytame keturioliktame "Prancūzijos enciklopedijos" (Encyclopédie française) tome apie kasdienį gyvenimą atskiras skyrius skirtas būtent maisto vartojimui - jį rašė maistą tyrinėjantys mokslininkai, demografai, geografai ir istorikai. Tad maisto istorijos tyrimai tapo pripažinti kaip svarbi kasdienybės istorijos tyrimų dalis. Vėliau, XX a. paskutiniame dešimtmetyje, maisto tyrimai tapo svarbia naujosios kultūros istorijos dalimi. Plati virtuvės samprata lemia, kad knyga apima ir socialinės bei ekonominės istorijos tyrimų sritis. Minėto laikotarpio Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvės tema iki šiol buvo paliesta tik epizodiškai.Tokiam tyrimui reikia skirti daug laiko ir turėtispecifinių įgūdžių: būtina surinkti gausią skirtingo pobūdžio šaltinių medžiagą, analizuoti lenkiškur ir rusėniškus rankraštinius šaltinius, suvokti įvairią to meto terminiją. Tai pirmas toks išsamus, kelių valdovų valdymo laikmetį apimantis tyrimas, įtraukiantis ir iki šiol nepublikuotą šaltinių medžiagą. [p. 10].

ENThe structure of the ruler's kitchen service of the sixteenth century and the first half of the seventeenth century was similar. The head of the kitchen service was kuchmistrz. Eventually, by the late sixteenth century, this positions became rather titular, limited to only a few functions related to the kitchen. The kuchmistrz was assisted by the steward and the food storage cellar supervisor. The kitchen service consisted of master cooks, junior cooks, master bakers, junior bakers, assistant cooks, butcher, the staff who served food or drinks to the kitchen, and kitchen doorkeeper. Cheese maker worked only in the Sigismund II Augustus' kitchen. At least since the reign of Stephen Báthory, the supervisor of spice was employed in the kitchen. Even though the local kitchen staff dominated in the ruler's kitchen, foreigners also worked for the king. Italian head of the kitchen and cheese maker worked in the king Sigismund II Augustus' court. Few Hungarian cooks worked in the Stephen Báthory's kitchen. In 1592, two Italian cooks were hired for the Sigismund III Vasa's wedding, and two German cooks worked in queen Anne's kitchen for the same occasion. Drinks were handled separately by the cellar service. It employed wine and beer cellarmen. The silver service took care of silverware and tablecloths. The head of the cellar service and the silver service was the cup-bearer. The staff that worked in the kitchen, cellar and silver services was exclusively male. Only Stephen Báthory's kitchen employed a woman, who was a dishwasher. The main cooking utensils were copper cauldrons of various sizes, pots and frying pans, as well as ceramic tripod pots and pans. Meat or fish was also grilled on skewers or iron grills. Various other utensils were used for food preparation, such as large cooking needles and string. [...] Most of the products provided to the ruler's kitchen were local. The distinstive features attributed to the high.Those were abundant meat eating, lavish dishes of peacock, turkey, and wild birds, consumption of freshwater fish, expensive Parmesan and Dutch cheeses, wheat bread, and various sweets and imported apices, especially sugar. Imported products, such as fruit, rice, exotic spices, olive oil, and wine, provided the most splendor to the ruler's table. In the sixteenth century, the ruler's cuisine was influenced by the Italian and Hungarina cuisines, whereas in the early seventeenth century, by the French cuisine. There is no doubt that the ruler's cooks were professionals, able to prepre sophisticated, impressive-looking dishes that were fashionable among the European elite at the time. Very often, their dishes received praise from foreigners. The king's cuisine was similar to the cuisine of the highest nobles of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania; however, such luxury and abundance were absent from the tables of less wealthy nobility.