Lietuvos savivaldybių tarybų narių darbotvarkės prioritetai: regioniniai skirtumai ir miesto-kaimo dichotomija

LTŠiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti Lietuvos savivaldybių tarybų narių nuostatas apie vietos valdžios darbotvarkės tikslus, t. y., kurie darbotvarkėms tikslai jiems yra prioritetiniai. Kaip tyrimo objektas pasirinkti savivaldybių tarybų nariai, išrinkti 2023 m. kovo 5 d. rinkimuose, nes prieš šiuos rinkimus pasikeitė teisinė įstatyminė bazė ir savivaldybių tarybų narių vaidmuo pasikeitė. Siekiant atsakyti į iškeltą šio tyrimo klausimą, pasitelkiama tarptautinio tyrimo „European councilor“ anketine apklausa (analizuojamas tik Lietuvos atvejis). Atlikta kiekybinių duomenų analizė atskleidė, kad vietos politikų nuostatos apie darbotvarkės prioritetus netolygiai pasiskirsčiusios po šalies teritoriją ir skirtinguose regionuose išryškėja skirtingi tradiciniai (socio-ekonominiai), teritorijų plėtros ir aplinkos kokybės gerinimo probleminiai aspektai. Taip pat analizuojant nuostatas išryškėjo centro-periferijos (miesto-kaimo) dichotomija, ypač teritorijų plėtros aspektais. Reikšminiai žodžiai: savivaldybių tarybų nariai, nuostatos, darbotvarkė, teritoriniai netolygumai, Lietuva.

ENThis paper aims to ascertain the attitudes of Lithuanian municipal councillors with regard to the objectives of the local government agenda, i.e. which objectives are considered priorities by these individuals. The object of the research was selected to be members of municipal councils elected in the 5 March 2023 elections due to the alterations to the legal framework and the role of municipal councillors that occurred prior to these elections. To address the research question, the present study utilised the questionnaire survey from the international study “European councilor” (with a focus on the Lithuanian context). The quantitative data analysis revealed that the attitudes of local politicians towards the agenda’s priorities exhibited geographical variation across the national territory, with distinct traditional (socio-economic), territorial development and environmental quality improvement issues being prominent in different regions. The analysis of attitudes has also highlighted the centre-periphery (urban-rural) dichotomy, particularly in terms of territorial development. Keywords: municipal councillors, provisions, agenda, territorial inequalities, Lithuania.

• Asmenybinio ir partinio balsavimo santykio teritorinė diferenciacija 2012 ir 2016 metais. Seimo rinkimų duomenys. Geologija. Geografija 2019, 5, 2, 61-85.
• Decentralizacija ir teritorinė savivalda Lietuvoje.. Politologija 2006, 3 (43), 91-110.
• Demografinių, ekonominių ir politinių Lietuvos socialinio lauko įtampų teritorinė raiška. Mokslas Gamtos mokslų fakultete: fakulteto trečiosios mokslinės konferencijos, vykusios 2004 m. balandžio 22-23 d., pranešimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. P. 200-215.
• Demographic changes and migration in lau 2 regions of Lithuania in 2001-2018. Folia geographica 2021, 19, 59-69.
• Dvi skirtingos vietos demokratijos vizijos?: interesų atstovavimas, lyderystė ir gyventojų dalyvavimas savivaldoje. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, 7 (1), 93-112.
• Elektorinių struktūrų erdvinė diferenciacija Lietuvos miestų regionuose. Geografijos metraštis 2015, 48, 3-23.
• Erdvinė rinkiminio aktyvumo analizė Vilniaus mieste. Geografijos metraštis 2018, 51, 79-100.
• Ethno-political effects of suburbanization in the Vilnius urban region: an analysis of voting behavior. Journal of Baltic studies 2015, 46, 2, 217-242.
• Gyventojų rinkiminės elgsenos kaita Vilniaus suburbanizacijos zonoje. Geografijos metraštis 2013, 46, 72-94.
• Immigration to rural communities - attitudes from inside.. Przegląd geograficzny 2024, 96, 2, 175-192.
• Interesų grupių dalyvavimas ir įsitraukimas vietos lygmeniu: ar savivaldybių bendradarbiavimas gali būti demokratiškas?. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, 10 (1), 153-175.
• Kaimiškų teritorijų identifikavimo problema: Lietuvos seniūnijų atvejis. Geografijos metraštis 2019, 52, 55-72.
• Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai?: idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 305 p.
• Lietuvos gyventojų rinkiminio aktyvumo teritorinė diferenciacija 2014–2016 metais. Geologija. Geografija 2018, 4, 3, 139-154.
• Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2017. 151 p.
• Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. Kovo 11 d. kaip politikos formavimo modelio pritaikymo idealus pavyzdys. Socialinių mokslų studijos 2010, 4, 153-165.
• Lietuvos savivalda: savarankiškos visuomenės link?. Vilnius : Versus aureus, 2007. 111 p.
• Lietuvos tautinių mažumų rinkiminio aktyvumo teritorinė raiška. Geografijos metraštis 2020, 53, 45-62.
• Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių santykių reikšmė, plėtojant vietinę demokratiją: atvejo tyrimai dviejose Lietuvos savivaldybėse. Viešoji politika ir administravimas 2007, 22, 47-56.
• Optimalaus Lietuvos savivaldybių institucinės struktūros modelio paieška. Viešoji politika ir administravimas 2004, 8, 9-24.
• Periferingumo teritorinė raiška Lietuvoje. Vilnius, 2014. 237 p.
• Politinės įtampos teritorinės raiškos ypatybės Lietuvoje. Geografijos metraštis 2003, 36(2), 124-136.
• Revenue autonomy of local government: fiscal decentralization aspect. Business and management 2016, 9, 1 pdf (9 psl.).
• Savivaldybių bendradarbiavimas Lietuvoje: formos, galimybės, vizijos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2019. 271 p.
• Savivaldybių funkcijų ir galių kaita Lietuvoje 1994–2016 metais. Viešoji politika ir administravimas 2018, 17, 3, 399-420.
• Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje. Kaunas : Lietuvos CARITAS, 2015. 80 p.
• Skurdas kaimo vietovėse Lietuvoje. Lietuvos socialinė raida 2018, 7, Socialinės įtraukties politikos Lietuvoje įgyvendinimas, 48-64.
• Socialinių demografinių parametrų įtaka gyventojų partinėms preferencijoms ir politiniam aktyvumui: jungtinių duomenų masyvų analizė. Lietuvos socialinė raida 2014, 3, Lietuvos gyventojai XXI a. Radžioje: sociodemografiniai aspektai, 7-24.
• Socialinių tyrimų metodai: apklausa. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 284 p.
• Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose. Vilnius : Lietuvos socialinių mokslų centras, 2021. 277 p.
• Spatial analysis of Lithuanian youth turnout: results of 2016-2020 parliamentary elections. Geographia Polonica 2023, 96, 2, p.
• Uncoupling inter-municipal cooperation capacity: Lithuanian municipalities’ efforts to sustain services provision. Baltic journal of law & politics 2018, 11, 2, 32-60.
• Viešoji politika ir jos formavimas. Viešasis valdymas: koncepcijos ir dimensijos. Vilnius: BMK leidykla, 2013. P. 23-39.
• Viešosios politikos darbotvarkė: samprata, elementai ir formavimo modeliai. Viešoji politika ir administravimas 2007, 21, 102-111.
• Vietos politinės lyderystės paieškos: kokio mero nori Lietuvos gyventojai. Filosofija. Sociologija 2018, 29, 4, 276-284.
• Vilniaus miesto elektorinė struktūra 2008 ir 2012 m. Seimo rinkimų duomenimis. Geografijos metraštis 2014, 47, 37-54.