Testing Roma discrimination in street-level bureaucracy: a telephone audit of municipal social services

LTStraipsnio tikslas yra įvertinti, kaip telefoninio audito metodas dera su artimosios biurokratijos teorine prieiga ir kokias galimybes bei ribotumą jis turi tiriant galimą netiesioginę romų diskriminacijos savivaldybių socialinių paslaugų srityje. Empirinis tyrimas grindžiamas mišriąja metodologine prieiga. Atliktas telefoninis auditas, kurio metu pagal standartizuotą scenarijų romų tautybės moters vardu buvo pateiktas skubios socialinės pagalbos prašymas. Iš viso atliktas 31 skambutis į 18 Lietuvos savivaldybių administracijų ir socialinių paslaugų administruojančių padalinių. Audito duomenys papildyti interviu su keturiomis romų tarpininkėmis ir viena romų NVO atstove. Kadangi tyrime nebuvo kontrolinės sąlygos, rezultatai neleidžia priežastinių požiūriu izoliuoti etninės tapatybės poveikio nuo kitų galimų veiksnių. Apibendrinant galima teigti, kad telefoninis auditas yra tinkamas, bet ne savarankiška priemonė netiesioginės diskriminacijos mechanizmams tirti artimosios biurokratijos kontekste. Jis realiomis sąlygomis leidžia ir aprašyti tikrinimo elgseną, kurių deklaratyviais metodais tikrai nepavyko, tačiau turi būti kontroliuojamos identifikavimo sąlygos, kurios yra nustatytos diskriminacijos etniniu pagrindu. Esamas tyrimas atskleidė eksperimentinio audito taikymo ribotumus. Šis metodas patikimai fiksuoja, kaip darbuotojas reagavo į standartizuotą sprendimą, tačiau savaime nepaaiškina, kodėl buvo pasirinktas būtent toks sprendimas. Reikšminiai žodžiai: artimoji biurokratija, etninė diskriminacija, romai, savivaldybių socialinės paslaugos, telefoninis auditas.

ENThe article aims to assess how the telephone audit method aligns with the theoretical approach of street-level bureaucracy and what possibilities and limitations it offers in investigating potential indirect discrimination against Roma in the field of municipal social services. The empirical study is based on a mixed methodological approach. A telephone audit was conducted, during which a request for urgent social assistance was submitted on behalf of a Roma woman using to a standardized scenario. A total of 31 calls were made to 18 Lithuanian municipal administrations and social service administration units. The audit data were supplemented by interviews with four Roma mediators and one Roma NGO representative. Since there was no control condition in the study, the results do not allow for a causal isolation of the effect of ethnic identity from other possible factors. In summary, it can be stated that the telephone audit is a suitable, but not an independent, tool for investigating mechanisms of indirect discrimination in the context of close bureaucracy. It allows for the description of verification behavior under real conditions, which declarative methods certainly failed to achieve, but the identification conditions that are established based on ethnic discrimination must be controlled. The current study has revealed the limitations of the application of experimental auditing. This method reliably records how an employee responded to a standardized decision but does not in itself explain why a particular decision was chosen. Keywords: ethnic discrimination, municipal social services, Roma, street-level bureaucracy, telephone audit.

• Appeals to human rights in the context of managing the COVID-19 pandemic: analysis of government hours in the Lithuanian parliament in 2020-2021. Politologija 2022, 1 (105), 92-132.
• Beyond the front-line: the coping strategies and discretion of Lithuanian street-level bureaucracy during COVID-19. Corvinus journal of sociology and social policy 2021, 12, 1, 3-28.
• Lietuvos romų sakytinės istorijos archyvas. Vilnius : Romų visuomenės centras, 2022. 113 p.
• Lietuvos savivaldybių tarybų narių darbotvarkės prioritetai: regioniniai skirtumai ir miesto-kaimo dichotomija.. Viešoji politika ir administravimas 2025, 24, 1, 24-40.
• Response of the Lithuanian municipalities to the first wave of COVID-19. Baltic region 2021, 13, 1, 70-88.
• Savivaldybių funkcijų ir galių kaita Lietuvoje 1994–2016 metais. Viešoji politika ir administravimas 2018, 17, 3, 399-420.