Lietuvių ir slavų kalbų sąveika vilniškių tarmės rytiniuose pakraščiuose (Adutiškio apylinkių duomenys)

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių ir slavų kalbų sąveika vilniškių tarmės rytiniuose pakraščiuose (Adutiškio apylinkių duomenys)
Kita antraštėThe Interaction of the Lithuanian language and slavonic languages in the eastern peripheries of the Vilnius’ dialect (data from the environs of Adutiškis)
AutoriaiUrbanavičienė, Jolita
LeidinyjeBaltistica . 2006, t. 41, Nr. 3, p. 461-471
Reikšminiai žodžiai
LTLietuvių ir slavų kalbų sąveika; Vilniškių tarmės rytiniai pakraščiai; Adutiškio apylinkės
ENThe integration of the Lithuanian and Slavonic languages; The eastern peripheries of Vilnius' dialect; Environs of Adutiškis
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio objektu pasirinktos dvi rytų aukštaičių vilniškių šnektos – Adutiškio ir Svirkų (Švenčionių r.), gyvenančios aktyvios daugiakalbystės sąlygomis, t. y. kontaktuojančios su baltarusių, rusų ir lenkų kalbomis. Lietuvių ir slavų kalbų sąveika, kuri ypač dinamiškai vystėsi XX a., analizuojama remiantis dvikalbių informantų kalbos duomenimis. Ši analizė leidžia teigti, kad pakraštinėse šnektose divergenciniai (izoliaciniai) procesai stipresni negu centriniuose tarmės arealuose. Dvikalbių informantų kalboje pastebima daugiausia užkonservuotų reliktų, ne tik inovacijų (integracinių pokyčių). Labiausiai pakinta tie kalbos lygmenys, kurie padeda vienu metu naudotis dviem skirtingomis kalbinėmis sistemomis (fonetika, taip pat kirčiavimas, leksika). Stabiliausias gramatikos sluoksnis – fleksija. [Iš leidinio]

ENThe objekt of this article – two small unites (of Adutiškis and Svirkos) of the eastern Vilnius’ higlanders’ subdialect that have active contact with the Belarusian, the Russian and the Polish. We analize the process of interaction of these languages and the changes of their status in society during the 20th century. The impact of Slavonic languages on the Lithuanian subdialects is analyzed on the bases of linguistic facts taken from bilingual informants. We make the conclusion that the processes of divergence in these peripheral areas are stronger than in the central dialects. The language of a bilingual person presents non only innovations, but also the most well conserved relics. The major changes are noticed in those layers of the language where both languages end up being used at the same time (phonetics, accentuation, lexicon). The inflexion is the most stable part of the grammar. [From the publication]

ISSN0132-6503, 2345-0045
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6175
Atnaujinta2018-12-17 11:48:40
Metrika Peržiūros: 9    Atsisiuntimai: 1