Comparative study of the qualitative features of the Lithuanian and Latvian monophthongs

LTStraipsnyje analizuojami izoliuotai ištarti dabartinių baltų bendrinių kalbų pastovios artikuliacijos balsiai: atsižvelgiant į spektrines jų charakteristikas ir kai kurias akustines ypatybes (pagal pirmąsias tris formantes apskaičiuotą tonalumą, kompaktiškumą, bemoliškumą ir įtempimą), lyginami kokybiniai garsų požymiai. Dabartinių baltų kalbų tiriamiesiems balsiams žymėti straipsnyje naudojami tarptautinės fonetinės transkripcijos rašmenys (an. IPA): lietuvių kalbos balsinės fonemos /i, e, a, ɔ, u, i͘, e͘, a͘, o͘, u͘/ žymimos atitinkamai /ɩ, ɛ, a, ɔ, ɷ, iː, eː, æː, ɑː, oː, uː/, latvių kalbos /i, e, a, o, u, ī, ē, ā, ō, ū/ – atitinkamai /i, e, æ, ɑ, ɔ, u, iː, eː, æː, ɑː, ɔː, uː/. Medžiagą lyginamajam instrumentiniam tyrimui pagal vienodą metodiką įskaitė kalbos defektų neturintys šeši lietuvių ir šeši latvių kalbos gimtakalbiai atstovai vyrai. Rūpimi segmentai analizuoti kompiuterinėmis garsų analizės programomis WaveSurfer (kūrėjai Kåre Sjölander ir Jonas Beskow) ir Praat (kūrėjai Paul Boersma ir David Weenink). Svarbiausi lyginamojo tyrimo rezultatai pateikiami šio straipsnio lentelėse ir paveiksluose (juose formančių reikšmės išreikštos hercais ir barkais).Gautų rezultatų analizė rodo, kad izoliuotai ištartų lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų balsių kokybė išties skiriasi, o latvių bendrinės kalbos izoliuotai ištarti ilgieji ir atitinkami trumpieji monoftongai kokybiškai panašūs, tačiau nėra visiškai sutapę. Tai iš dalies patvirtina ir statistinio duomenų vertinimo rezultatai. Palyginus abiejų tirtųjų kalbų balsių kokybę (ir santykius akustinėje ir psichofizinėje erdvėje), matyti, kad labiausiai skirtingų kalbų skiriasi trumpieji garsai, tačiau atskirų kalbų santykiai tarp balsių išlieka panašūs: lietuvių [iː], [eː], [æː], [ɩ], [ɛ] ir latvių [iː], [eː], [æː], [i], [e], [æ] laikytini aukšto tembro (priešakiniais) balsiais, o lietuvių [ɑː], [oː], [uː], [a], [ɔ], [ɷ] ir atitinkamai latvių [ɑː], [ɔː], [uː], [ɑ], [u], [ɔ] – žemo tembro (užpakalinės eilės) garsais. Pagal pirmosios formantės reikšmę ir spektro sklaidą lietuvių [iː], [uː], [ɩ], [ɷ] ir latvių [iː], [uː], [i] ir [u] atsiskiria kaip difuziniai (aukštutinio pakilimo) balsiai, o lietuvių [æː], [ɑː], [ɛ], [a] ir latvių [æː], [ɑː], [æ], [ɑ] laikytini kompaktiniais (žemutinio pakilimo) garsais. Latvių kalbos balsiai [eː], [ɔː], [e], [ɔ] yra tarpiniai (vidutinio pakilimo) garsai, kaip ir atitinkami lietuvių bendrinės kalbos balsiai [eː], [oː], [ɔ]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akustiniai požymiai; Ilgasis balsis; Izoliuotas balsis; Kokybinis požymis; Latvių bendrinė kalba; Lietuvių bendrinė kalba; Monoftongas; Spektrinė charakteristika; Trumpasis balsis; Vienabalsis; Acoustic features; Isolated vowel; Long vowel; Monophthong; Qualitative feature; Short vowel; Spectral characteristic; Standard Latvian; Standard Lithuanian.

ENIn the present article, a comparative study of the spectral characteristics and distinctive qualitative features of monophthongs of the contemporary Baltic Standard languages pronounced in isolation is described. On the one hand vowels pronounced in isolation do not represent a pronunciation in everyday speech, while on the other hand their production is probably the closest to the acoustic and auditory monophthong targets determined by our mental prototypes. This type of production represents natural hyper-articulation and differs from production of the cardinal vowels. Lithuanian and Latvian monophthongs have been studied and compared using the same methods and equipment that permit a reliable comparison of phonetic inventories (quality similarities and differences) of both languages. For this paper recordings of six native Lithuanian and six native Latvian male informants (having faultless articulation) were used (1944 items were selected and analyzed in total). All informants are speakers of standard language. In this study the standard language is considered as a standardized language (generally the most formal version of the language) used for the needs of public life and culture.

• Actualities and methodological challenges of comparative experimental sound research in standard Baltic languages / Jurgita Jaroslavienė. Buletin ştiinţific - Universitatea de Nord din Baia Mare. Seria A, Fascicula filologie 2019, t. 28, p. 45-67.
• Baltų kalbos: lyginamoji istorija / Pietro Umberto Dini ; iš italų kalbos vertė Henrikas Zabulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 538 p.
• Dabartinių baltų bendrinių kalbų balsių spektrai / Lidija Kaukėnienė. Baltistica. 2004, t. 39, Nr. 2, p. 199-211.
• Dabartinių baltų bendrinių kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas : disertacija / Lidija Kaukėnienė. Kaunas, 2004. 248 lap.
• Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė / Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 144-175.
• Dėl baltų kalbų priegaidžių eksperimentinių tyrimų / Rima Bacevičiūtė. Baltu filoloģija. 2009, t. 18, nr. 1/2, p. 17-29.
• Different IPA equivalents for some Lithuanian and Latvian vowels / Jurgita Jaroslavienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 196-218.
• Kučiūnų šnektos izoliuotų balsių spektrinės charakteristikos / Asta Leskauskaitė. Kalbotyra. 2000, t. 48 (1)- 49 (1), p. 83-94.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių ir latvių kalbų fonemų akustinių požymių lyginamosios analizės prielaidos / Lidija Kaukėnienė. Žmogus kalbos erdvėje. 2001, 1, p. 155-158.
• Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais : vakarų aukštaičiai šiauliškiai / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 237-254.
• Lietuvių tarmių transkripcija IPA simboliais: pietų aukštaičių ypatybių analizė / Rima Bakšienė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2018, 22 (1/2), p. 10-20.
• Lukšių šnektos izoliuotų balsių tyrimas / Rima Bacevičiūtė. Kalbotyra. 2000, t. 48 (1)- 49 (1), p. 5-18.
• Methodological diversity and complexity in comparative experimental sound research / Jurgita Jaroslavienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 50-69, 295-296.
• Prienų šnektos izoliuotieji ir rišliosios kalbos balsiai: akustiniai ir artikuliaciniai požymiai / Jurgita Jaroslavienė. Acta linguistica Lithuanica. 2011, t. 64/65, p. 65-86.
• Svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė / Jolita Urbanavičienė. Kalbotyra. 2004, t. 53 (1), p. 65-80.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.