Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis
Alternative Title:
Cities and languages II. A sociolinguistic map
Editors:
Ramonienė, Meilutė, redagavimas [edt]
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013.
Pages:
284 p., [16] žml. lap
Notes:
Bibliografija prie skyrių.
Contents:
Pratarmė — Įvadas. Miestai ir sociolingvistika / Meilutė Ramonienė, Dovilė Krupickaitė — I. Kalbos ir teritorija. Regioniniai kalbų vartojimoLietuvos miestuose ypatumai / Dovilė Krupickaitė, Viktorija Baranauskienė. Kalbų mokėjimas ir vartojimas didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose / Laima Nevinskaitė — II. Tarmės Lietuvos miestuose. Tarmės Aukštaitijos miestuose: mokėjimas, vartojimas ir kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Tarmės mokėjimas, vartojimas ir nuostatos Žemaitijos regione / Regina Kliukienė. Suvalkiečių išskirtinumas: būdo savybės ar kalbėjimas? / Ineta Dabašinskienė, Eglė Dagilytė. Požiūris į tarmes ir nuostatos dėl jų vartojimotrijose Dzūkijos etnografinio regiono dalyse / Laima Kalėdienė — III. Tapatybė ir kalbų vartojimas. Keli lietuvių miestų gyventojų kalbinės tapatybės bruožai / Loreta Vilkienė. Lietuvos rusų kalbinės nuostatos / Jelena Brazauskienė. Visagino sociolingvistinė specifika ir perspektyvos / Ala Lichačiova. Lietuvos lenkai ir lenkų kalba Lietuvoje / Kinga Geben — Išvados. Lietuvos urbanistiniai kalbiniai repertuaraiir XXI amžiaus sociolingvistinės perspektyvos / Meilutė Ramonienė — Žemėlapiai — Summary — Priedai. 1. Apklausos didmiesčiuose klausimynas. 2. Apklausos mažesniuose miestuose klausimynas — Apie autores.
Keywords:
LT
Daugiakalbystė; Kalbos miestuose; Tarmės miestuose; Sociolingvistika.
EN
Multilingualism; Languages in cities; Dialects in cities; Sociolinguistics.
Summary / Abstract:

LTLietuvos miestų sociolingvistinė padėtis iki šiol tėra ištirta labai menkai. Didžiausias tyrimas atliktas Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šis tyrimas parodė mūsų šalies didmiesčių gyventojų kalbinę elgseną ir nuostatas, tačiau kitų miestų padėtis ir toliau liko neištirta. Šios monografijos tikslas – detaliai išanalizuoti visų Lietuvos miestų sociolingvistinę padėtį ir remiantis tyrimo duomenimis nubrėžti Lietuvos kalbines perspektyvas. Tiriant sociolingvistinę Lietuvos miestų situaciją pasinaudota taikomosios kalbotyros moksle ir daugelyje socialinių ir humanitarinių mokslų šiuo metu labiausiai paplitusia kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų derinimo metodologija, leidžiančia gauti ir plataus masto imčių reprezentatyvius duomenis, ir giluminį mažos tiriamosios imties vaizdą. Šios dvi skirtingos tyrimo strategijos leido nustatyti bendras visuomenės kalbinio elgesio bei kalbinių nuostatų tendencijas, atskleisti giluminius procesus, išsiaiškinti kalbinės elgsenos priežastis. Kiekybinės duomenų analizės pagrindu buvo parengti sociolingvistiniai žemėlapiai. Iš viso tyrimo imtį sudaro 4697 respondentai. Pirmosios dalies 1 skyriuje apibendrintai analizuojami visi surinkti kiekybiniai Lietuvos miestų duomenys kalbų, tarmių vartojimo ir kalbinių nuostatų klausimais, išryškinami jų regioniniai ypatumai ir dėsningumai siejant juos su esama Lietuvos teritorine sąskaida. Šios dalies 2 skyriuje rašoma apie miesto dydžio įtaką gyventojų kalbiniam elgesiui ir kalbinei įvairovei. Antroji monografijos dalis skirta tarmių Lietuvos miestuose analizei, trečioji dalis – iš esmės skirta kalbų ir tapatybės ryšio analizei.

ENThis monograph is the first attempt in Lithuanian sociolinguistics to shed light on the linguistic situation in Lithuanian cities and towns in the first decades of the 21st century. Quantitative and qualitative research methods have been used to investigate the knowledge and use of languages and dialects in all urban areas with over 3,000 inhabitants. More specifically, the research questions were focused on the use of languages across a variety of social domains and situations with different interlocutors; the study also looked into linguistic attitudes of urban residents and aimed to describe interrelation between the linguistic behaviour, attitudes, and identities. Our findings have revealed the evidence of language status and prestige and pointed out marked tendencies in the use of different languages. In all urban areas, the Lithuanian language enjoys a special position with a high status and prestige. The official domains, even those in multilingual and multicultural towns, have become fully Lithuanian, with all residents, both Lithuanian and non-Lithuanian, most often using the state language. In contrast, private domains involving communication with acquaintances or relatives tend to be rather multilingual in towns with multilingual populations. Only a very small proportion of respondents indicate that they do not know Lithuanian at all. Usually, this refers to elderly and the least socially active urban residents.The study also provides the evidence of the rapidly increasing prestige of English. Urban residents in all places, irrespectively of their proficiency in English, consider this lingua franca of the globalization era to be the most prestigious language (50.52%). The regional specificity of language knowledge, use and linguistic attitudes have been visually illustrated in maps based on the quantitative research data. The respondents’ choice of native language largely coincides with their declaration of ethnic identity. Individual regions of the country are not significantly different in terms of language knowledge and linguistic attitudes, the only exception being the knowledge of Polish. However, the linguistic behaviour and attitudes of urban residents correlate with the size of the area and, more generally, with its linguistic and economic environment. It has been established that large cities show the greatest linguistic diversity, a higher level of proficiency in all languages, those of ethnic minorities and foreign languages included, and a more intense use of different languages. The study has also revealed attitudes towards bilingual education. It appears that urban residents are in favour of bilingual education: over a half of all respondents (52.93%) in the large cities and 70% in smaller towns with 40,000–200,000 inhabitants support the idea of a bilingual school. The analysis of dialect use shows that over a half of Lithuanian urban residents can speak some dialect, even if they do not use it in their daily life; 16% of the respondents do not know any dialect. Dialects seem to have the strongest position in middle-sized towns with over 30,000 inhabitants. The knowledge and use of dialects as well as positive attitudes to dialects vary across the ethnographic regions of the country. Urban residents prefer to use and put value on the dialects used in the centres of ethnographic regions.Such centres are usually characterized by a strong local identity and ethnographic self-consciousness of the local residents, e.g., in Žemaitija or northern Aukštaitija. The least frequent use of the local dialect in towns has been established in Dzūkija (southern Lithuania). This study shows, however, that dialects still possess vitality and are strongly related with local identity, even if in certain regions (Dzūkija) they might have lost some prestige. The qualitative data suggests that in many cases the negative attitudes towards dialects could have been influenced by school which promotes the ideology of linguistic standardization and prioritizes the single standard language variety. The methodological model designed and implemented in the study will be instrumental in the future not only to monitor the changing linguistic situation and compare different periods, but also to carry out in-depth analyses of linguistic situation in individual urban areas. The methodological sociolinguistic map will provide a basis for a consistent further study of many complex linguistic phenomena and the role of language in contemporary world; it will also allow for an analysis of the causes of linguistic processes, their future development and relation to relevant social factors. However, to build up a comprehensive picture of the declared and the actual linguistic behaviour, sociolinguistic investigation should involve a variety of methodological approaches. [From the publication]

ISBN:
9786094592638
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51745
Updated:
2020-05-27 20:47:49
Metrics:
Views: 74
Export: