Discourse on the identity of childhood policy : self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Discourse on the identity of childhood policy : self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education
Alternative Title:
Vaikystės politikos tapatumo diskursas : indoktrinuotų prasmių kontekstualizavimasis švietimo dokumentuose
In the Journal:
Socialiniai mokslai . 2012, Nr. 1 (75), p. 17-29
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Ugdymas vaikystėje; Vaikystės politika; Indoktrinuotos prasmės; Kaita; Diskursas
EN
Childhood education; Childhood policy; Indoctrinated meanings; Change; Discourse
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pozicionuojami svarbiausi specifiniai vaikystės tapatumą formuojantys diskursai: kultūrinis, filosofinis, politinis. Atskleidžiamos ir kontekstualizuojamos indoktrinuotos švietimo kaitos prasmės, analizuojamas į vaiką orientuotos ugdymo paradigmos ryšys su švietimo politikos kaitos modeliu. Daroma išvada, jog, atsižvelgiant į vaikystės fenomenologijos sociokultūrines tradicijas, esamos tendencijos – sukurti vaikystės politikos koncepciją – yra adekvačios. Todėl būtina svarstyti vaikystės fenomeno tapatumo ir dialogo su sociokultūrine aplinka kontekstus; tai reiškia, kad vaikystės politikos tapatumas įgauna savitos politinės kultūros bruožų ir tampa socialiniu - pedocentriniu. Taip indoktrinuotų švietimo kaitos prasmių diskursas atskleidžiamas kaip naująjį vaikystės pažinimą konstruojantis socialinis, humanitarinis metodas, padedantis atsakyti į esminius švietimo politikos klausimus apie ugdymą vaikystėje. Vaikystės politikos tapatumas turi teigti universalias vaikystės konstitucines (legitimuotas) vertybes, išlaikant vaikystės tapatumą pirmine tapatybe. Remiantis teorine analize teigiama, kad šiuolaikinė vaikystės politika aiškinama kaip socialiniais veiksmais keičiamų idėjų, sąvokų ir kategorijų apie vaikų ugdymą visuma, įgyvendinama tinklinėje struktūroje, kurioje vyksta esminis strateginių valstybės funkcijų poslinkis (pereinama prie „aktyvinančios“ politikos), plėtojama nauja vaikystės politikos samprata, labiau pabrėžianti vaiko įgalinimą ir tarpininkavimą kaip „tinklo vadybos“ elementus. Straipsnyje paaiškinama, kaip ugdymo paradigmos virsmo kontekste (nuo tradicinės į postmodernistinę) gali būti taikomos teorinės - filosofinės diskurso prieigų perspektyvos (socialinis konstruktyvizmas ir fenomenologija). Pateikiama kontekstualizuota vaikystės sampratų įvairovė švietimo reglamentinėje dokumentalistikoje. [Iš leidinio]

ENArticle positions the most important specific discourses that form the identity of childhood: cultural, philosophical and political. It discloses and contextualises indoctrinated meanings of changes in education, analyses the relation of child-orientated education paradigm with the model of changes in education policy. It is concluded that, considering the sociocultural traditions of childhood phenomenology, present traditions – to develop the conception of childhood policy – are adequate. Therefore, it is necessary to discuss the context of identity of childhood phenomenon and the context of the dialogue with the sociocultural environment; this means that the identity of childhood policy acquires the features of specific political culture and becomes social-pedocentric. This way the discourse on indoctrinated meanings of changes in education is disclosed as a social, humanitarian method that constructs new cognition of childhood, helping to respond to essential questions on education in childhood, which are essential to educational policy. The identity of childhood policy has to state universal constitutional (legitimatized) values of childhood, maintaining the identity of childhood as the initial identity. Based on theoretical analysis, it is stated that the contemporary policy of childhood is explained as the whole of ideas, concepts and categories, which are being changed by social actions, about children’s education, which is being implemented in a network structure and in which the essential shift of strategic state functions takes place (transition to "activating" policy) and in which the new concept of childhood policy is being developed, putting more emphasis on empowerment of the child and mediation as elements of "network management".The article explains how in the context of change of the educational paradigm (from traditional to post-modern) theoreticalphilosophical perspectives of discourse approaches (social constructivism and phenomenology) can be applied. Contextualised diversity of childhood conceptions in regulatory documentalistics is presented. [From the publication]

ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38980
Updated:
2018-12-17 13:17:15
Metrics:
Views: 46    Downloads: 1
Export: