Lietuvos totorių pavardžių formavimasis XV-XVII a.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos totorių pavardžių formavimasis XV-XVII a
Alternative Title:
Formation of Tatar naming practices in Lithuania in the 15th-16th centuries
In the Journal:
Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 299-306
Keywords:
LT
Totoriai; Asmenvardžiai.
EN
Tatars; Anthroponyms.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje trumpai apžvelgiama Lietuvos totorių pavardžių atsiradimo istorija. Pavarde čia laikomas asmenvardis, kurį nepakitusį sūnus paveldi iš tėvo. Lietuvos totorių patronimai formuojasi vėliau negu kitų DLK tautinių grupių bajorų luomo asmenų patronimai: a) XV a. Lietuvos totoriai užrašomi vien vardu be tėvavardžio; b) XVI a. pradžioje pusė Lietuvos totorių turi tėvavardį; c) 1528 m. du trečdaliai Lietuvos totorių turi tėvavardį; d) XVI a. viduryje – XVII a. pradžioje Lietuvos totorių tėvavardį galima laikyti susiformavusiu. XVI a. viduryje dalies Lietuvos totorių vardyne atsiranda antrasis patronimas – tėvo tėvavardis. Jis užrašomas genityvu arba nominatyvu. -sk- tipo asmenvardžių Lietuvos totorių vardyne atsiranda XVI a. viduryje, o ypač pagausėja XVII a. pradžioje. Asmenvardžių, kurie neturi priesagų ir nėra vardai, Lietuvos totorių vardyne atsiranda XVII a. pradžioje. Titulais ir kitais bendriniais žodžiais, vėliau galinčiais virsti pavardėmis, Lietuvos totoriai kartais pavadinami, į įvardijimus neįtraukiant asmenvardžių. Pirmoji Lietuvos totorių pavardė užfiksuota 1631 metais. Masiškai Lietuvos totorių pavardės ima rastis XVII a. antrojoje pusėje. Pavardėmis virsta patronimai, -sk- tipo asmenvardžiai, asmenvardžiai, kurie neturi priesagų ir nėra vardai. Lietuvos totorių pavardės formavosi arba iš antrojo, arba iš trečiojo įvardijimo nario ir vyriškosios lyties asmens, paveldėjusio pavardę iš tėvo, įvardijime eidavo arba antroje, arba trečioje pozicijoje.

ENThe formation of patronymics of Tatars took place later than those of noblemen of other ethnic groups in Lithuania. In the 15th century, Tatars had only one name, and no patronymic. In the beginning of the 16th century, half of the Tatars residing in Lithuania had a patronymic. In 1528 two thirds of the Tatars residing in Lithuania had a patronymic. The period between the middle of 16th century and the beginning of 17th century may be considered as the time when Tatar patronymics were completely developed. In the middle of the 16th century, some Lithuania Tatars acquired a second patronymic, which was usually rendered in the genitive or nominative case. In the middle of the 16th century, surnames bearing the suffix -sk- appeared in the Tatar anthroponyms and spread widely in the beginning of the 17th century. Tatar anthroponyms that were not derivatives and had no suffixes appeared in the beginning of the 17th century. The first Tatar surname was registered in 1631. Lithuanian Tatar surnames became widespread in the second half of the 17th century. Patronymics, -sk- type anthroponyms, or those anthroponyms that had no suffixes were not turned into surnames. Tatar surnames were formed either from the second or the third member of an anthroponym and from the name of a masculine person, who had inherited the surname from his father. The surname was usually placed either in the second or third position after a given name and/or a patronymic. [From the publication]

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34812
Updated:
2018-12-17 10:54:27
Metrics:
Views: 66    Downloads: 7
Export: